„Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė šią savaitę registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.

Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.

Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus.

Pasak I. Šimonytės, toks reguliavimas sukuria gyvenimiškas situacijas, kai nesant galimybės pareigūnams jos įvertinti lanksčiai apsauga tampa neberacionali.

„Kadangi tarnyba yra statutinė organizacija ir vykdo griežtai ,kas parašyta įstatyme, tai lankstumui kažkokios erdvės nėra. Pateiksiu labai paprastą pavyzdį, jei aš norėčiau išsivesti šunį už Turniškių teritorijos ribos į mišką, reikėtų, kad mane  lydėtų palyda, nors apsaugos žmonės mane gali matyti per tvorą“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, teikiamos pataisos užtikrintų racionalų resursų naudojimą.

Buvęs premjeras ir buvęs policijos vadovas Saulius Skvernelis tuo tarpu ketvirtadienį sukritikavo tokią iniciatyvą, sakydamas, kad „kolegės nesupranta, kokias pareigas užima“.

Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima iš viso atsisakyti Seimo pirmininko apsaugos, tačiau dalinės apsaugos, pasak jo, neturėtų būti.

„Galbūt Seimo pirmininko apskritai galima nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, kurie yra pavojingi visomis prasmėmis tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Pataisas dėl žemesnio lygio apsaugos Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.

„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.

Anot iniciatorių, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.