- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė britų leidiniui „The Economist“ tikina nesigailinti Lietuvos sprendimo įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu, nepaisant stiprios Kinijos reakcijos.
Jos teigimu, užmegzti tarpusavio ryšiai yra „gyvi ir produktyvūs“.
„Nesigailiu, kad priėmėme sprendimą stiprinti ryšius su Taivanu, manau, kad jie yra pakankamai gyvi ir produktyvūs“, – „The Economist“ tinklalaidėje kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio“, – akcentavo ji.
Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio.
Vyriausybės vadovė užsienio auditorijai pabrėžė, kad Kinijos reakcija, blokuojant ne tik lietuviškos kilmės prekių importą bei eksportą į Lietuvą, tačiau ir grasinant kitų šalių įmonėms nebesileisti jų produkcijos, jei šios naudos lietuviškus komponentus, kartu su Lietuva pasmerkė ir kitos Europos šalys.
„Svarbu, kad veiksmai, kurių Kinija ėmėsi prieš europietiškas įmones ir taip iš esmės įsikišo į bendrąją rinką, kur Pekino interesai užimti didelę rinkos dalį milžiniški, buvo pavadinti nepriimtinais ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių ir institucijų“, – akcentavo premjerė.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Kinijos ginčas dabar sprendžiamas ten, kur juos turėtų spręsti „civilizuotos valstybės“ – Pasaulio prekybos organizacijoje.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.
I. Šimonytė: turime suprasti, kad Rusija per dieną nesugrius
Premjerė I. Šimonytė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijų tikslas yra sukelti spaudimą Rusijai. Pasak jos, Rusija bando pavaizduoti, kad sankcijos neveikia taip, kaip turėtų, rodydama atsigaunantį rublio kursą, tačiau toks rodiklis šiuo metu nieko neįrodo.
„Visi turime išlikti blaivaus proto ir suprasti, kad, kokias sankcijas beįvestų Vakarų šalys, Rusija per vieną dieną nesugrius. Tai neįvyks“, – „The Economist“ tinklalaidėje teigė I. Šimonytė.
„Kaip galima matyti iš dabartinio rublio kurso (atsigavimo – ELTA), bandoma tai pavaizduoti: „Žiūrėkite, sankcijos neveikia, nes rubliui sekasi“. Mes visi turime įsigilinti į detales ir suprasti, jog tai nėra tikra rinka, daugiau nebėra tikros rublio rinkos“, – pridūrė ji.
Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę.
Ministrė pirmininkė aiškina, kad svarbiausios sankcijos Rusijai yra energetinių išteklių ir finansų sektoriuose. Pasak jos, dėl dujų yra galimi sprendimai, ir Lietuva yra to pavyzdys, o energetiniai ištekliai yra pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis.
„Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę“, – tvirtino premjerė.
„Yra susitarimas dėl anglies, kai kuriose šalyse yra sprendimai dėl naftos, tarp jų ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje tai buvo savarankiškas naftos perdirbimo gamyklos sprendimas nebenaudoti rusiškos naftos gamybos pasiūlymams”, – sakė ji.
I. Šimonytė mano, kad sankcijų realus poveikis Rusijai gali užtrukti dėl jos ekonomikos dydžio.
„Taip neveikia, kad, šiandien įvedus sankcijas, rytoj karas būtų sustabdytas. Tai užtruks ilgiau, nes Rusija turi didelę ekonomiką, deja, dar turi erdvės judėti ir toliau tęsti karą”, – aiškino premjerė.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Tarp siūlymų yra įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.
Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.
Nemano, kad E. Macrono pastangos kalbėti su V. Putinu kažkur veda
Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.
„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo NSGK pirmininkas: pirmi ženklai rodo, kad mūsų lūkesčiai Madride bus atliepti2
Pirmi ženklai rodo, kad Lietuvos lūkesčiai turėti NATO brigadą ir stiprinti oro gynybą bus atliepti Aljanso baigiamajame dokumente per viršūnių susitikimą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. ...
-
Artėjant NATO susitikimui, Baltijos šalių, JAV ministrai aptarė būsimus Aljanso sprendimus
Artėjant Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, jame planuojamus priimti sprendimus pirmadienį aptarė Baltijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ministrai. ...
-
Prezidentas pasirašė pataisas: neįgalieji sportininkai gaus tokias pačias stipendijas2
Prezidentas Gitanas Nausėda tą pačią dieną pasirašė pirmadienį Seimo priimtas Sporto įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, suvienodinamos stipendijos sportininkas su negalia ir jos neturintiems. ...
-
Rusijoje „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato automobilis
Maskvoje, saugomoje automobilių aikštelėje, sekmadienį „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato asmeninis automobilis. ...
-
V. Bakas Seimo salėje A. Bilotaitę pavadino „nužmogėjusia kale“?50
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesureikšminanti įžeidžiančios opozicijos parlamentaro Vytauto Bako replikos ir priimanti kaip komplimentą. ...
-
Prezidento ir JAV senatoriaus susitikime aptarti Baltijos šalių gynybos stiprinimo klausimai3
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriumi, Baltijos draugų grupės kopirmininku Richardu Josephu Durbinu. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie ruošiamas EK pastabas dėl Kaliningrado: reikia laikytis ramiai ir solidžiai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kaip ir kiti valstybės vadovai, nesiima detaliau komentuoti ir vertinti, ką Lietuvai reikštų, jei Europos Komisija (EK) visgi nuspręstų nustatyti naujas gaires dėl to, kaip Europos Sąjungos (ES) sank...
-
V. Adamkus: nepameskime galvos – Rusija visą laiką grasino ir grasins
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad Lietuva dėl Kaliningrado tranzito nepadarė nieko netinkamo. Tuo tarpu Rusija, kuri, jo teigimu, Lietuvai nuolatos grasino, tiesiog surengė dar vieną provokaciją. ...
-
Prezidentas: būtina įvertinti, kaip karo akivaizdoje veiktų Lietuvos sveikatos sistema
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina įvertinti tai, kaip karo akivaizdoje veiktų Lietuvos sveikatos sistema. Pasak šalies vadovo, tą daryti būtina ne todėl, kad Lietuvai gresia karo pavojus, bet todėl, jog būtina ruoštis absoliu...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie Kaliningrado tranzitą: nepilkime vandens ant propagandos malūno
Problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...