Premjerė užsienio žiniasklaidai: nesigailiu Lietuvos politikos dėl Taivano

  • Teksto dydis:

Premjerė Ingrida Šimonytė britų leidiniui „The Economist“ tikina nesigailinti Lietuvos sprendimo įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu, nepaisant stiprios Kinijos reakcijos.

Jos teigimu, užmegzti tarpusavio ryšiai yra „gyvi ir produktyvūs“.

„Nesigailiu, kad priėmėme sprendimą stiprinti ryšius su Taivanu, manau, kad jie yra pakankamai gyvi ir produktyvūs“, – „The Economist“ tinklalaidėje kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio“, – akcentavo ji.

Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio.

Vyriausybės vadovė užsienio auditorijai pabrėžė, kad Kinijos reakcija, blokuojant ne tik lietuviškos kilmės prekių importą bei eksportą į Lietuvą, tačiau ir grasinant kitų šalių įmonėms nebesileisti jų produkcijos, jei šios naudos lietuviškus komponentus, kartu su Lietuva pasmerkė ir kitos Europos šalys.

„Svarbu, kad veiksmai, kurių Kinija ėmėsi prieš europietiškas įmones ir taip iš esmės įsikišo į bendrąją rinką, kur Pekino interesai užimti didelę rinkos dalį milžiniški, buvo pavadinti nepriimtinais ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių ir institucijų“, – akcentavo premjerė.

Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Kinijos ginčas dabar sprendžiamas ten, kur juos turėtų spręsti „civilizuotos valstybės“ – Pasaulio prekybos organizacijoje.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

I. Šimonytė: turime suprasti, kad Rusija per dieną nesugrius

Premjerė I. Šimonytė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijų tikslas yra sukelti spaudimą Rusijai. Pasak jos, Rusija bando pavaizduoti, kad sankcijos neveikia taip, kaip turėtų, rodydama atsigaunantį rublio kursą, tačiau toks rodiklis šiuo metu nieko neįrodo.

„Visi turime išlikti blaivaus proto ir suprasti, kad, kokias sankcijas beįvestų Vakarų šalys, Rusija per vieną dieną nesugrius. Tai neįvyks“, – „The Economist“ tinklalaidėje teigė I. Šimonytė.

„Kaip galima matyti iš dabartinio rublio kurso (atsigavimo – ELTA), bandoma tai pavaizduoti: „Žiūrėkite, sankcijos neveikia, nes rubliui sekasi“. Mes visi turime įsigilinti į detales ir suprasti, jog tai nėra tikra rinka, daugiau nebėra tikros rublio rinkos“, – pridūrė ji.

Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad svarbiausios sankcijos Rusijai yra energetinių išteklių ir finansų sektoriuose. Pasak jos, dėl dujų yra galimi sprendimai, ir Lietuva yra to pavyzdys, o energetiniai ištekliai yra pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis.

„Neabejotinai reikia įvesti draudimus finansų sektoriui, bankams, kurie dar nėra deswiftinti, taip pat sankcionuoti naftą, dujas ir anglies pramonę“, – tvirtino premjerė.

„Yra susitarimas dėl anglies, kai kuriose šalyse yra sprendimai dėl naftos, tarp jų ir Lietuvoje, bet mūsų šalyje tai buvo savarankiškas naftos perdirbimo gamyklos sprendimas nebenaudoti rusiškos naftos gamybos pasiūlymams”, – sakė ji.

I. Šimonytė mano, kad sankcijų realus poveikis Rusijai gali užtrukti dėl jos ekonomikos dydžio.

„Taip neveikia, kad, šiandien įvedus sankcijas, rytoj karas būtų sustabdytas. Tai užtruks ilgiau, nes Rusija turi didelę ekonomiką, deja, dar turi erdvės judėti ir toliau tęsti karą”, – aiškino premjerė.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.

Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Tarp siūlymų yra įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

Nemano, kad E. Macrono pastangos kalbėti su V. Putinu kažkur veda

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.

„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.

Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda.

„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.

ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
MANAU , KAD ,,ŠAULIŲ SĄJUNGA ,, JAU REIKĖTŲ KAŽKAIP PERVADINTI Į ,, 75 METAMS ĮSLAPTINTŲ IR JŲ VAIKŲ IR ANŪKŲ SĄJUNGĄ,,...... TIK NUOMONĖ

Anonimas

Anonimas portretas
priminimas..... PIŠ PERLAI : NEREIKIA IEŠKOTI LOGIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMUOSE ...

Tragedija dar laukia

Tragedija dar laukia portretas
Putinas 100 proc. puls ES ir NATO. Jam fiasko prieš Ukraina gali būti paaiškinta tik ES ir NATO sąjunga su Ukraina. Todėl visos nesėkmės rusijos tautai gali būti paaiškintos ne "kažkokios" Ukrainos pasipriešinimu, o tik ES ir NATO dalyvavimu. Todėl putinas negali sustoti. ir turi kariauti su sau lygiaverčiu priešu. Tik taip jis gali atsikratyti "lūzerio" etiketės. Todėl lietuvių ir dar ne vienos valstybės tragedijos dar laukia ateityje. Reikia kuo greičiau mesti visas lėšas, t.y. milijardus, Ukrainiečių kariuomenei remti. .
VISI KOMENTARAI 77

Galerijos

Daugiau straipsnių