Premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamas partijų vadovų, verslo, profesinių sąjungų atstovų susitikimas dėl gynybos finansavimo planuojamas sausio 29 dieną, BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė.
Premjerė kviečia politikus ir socialinius partnerius tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Ministrės pirmininkės kvietimas adresuotas Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra.
Pasak I. Skarelytės, didžioji dauguma kviestų asmenų patvirtino dalyvausiantys suderintu laiku.
Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, „kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes“.
I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Prašo papildomų lėšų bepiločiams orlaiviams
NSGK kreipėsi į premjerę I. Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.
„Komiteto nuomone, Jūsų inicijuojamoje diskusijoje dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo nustatant ilgalaikį gynybos finansavimo modelį, turėtų būti deramai atsižvelgta į būtinybę iš esmės sustiprinti bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje, šiems nustatant atitinkamą finansavimą“, – rašoma NSGK rašte I. Šimonytei.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas akcentuoja, kad labai svarbu sutarti, į kurią konkrečiai sritį papildomas finansavimas būtų nukreiptas. Jis atkreipia dėmesį, kad, NSGK nuomone, tai turėtų būti skirta droninių pajėgumų plėtrai Lietuvoje.
„Girdime įvairių frakcijų ir partijų vadovų mintis, idėjas, kad norisi labai tiksliai žinoti, kam būtų papildomas gynybos finansavimas skiriamas, ką konkrečiai mes galime išplėtoti. Tai, aš manau, kad tas mūsų komiteto siūlymas svarstyti droninių pajėgumų plėtotę, yra atsakymas į šitą klausimą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas taip pat akcentuoja, kad bepiločių orlaivių svarbą ypač išryškino karo Ukrainoje pamokos.
„Mes matome naują technologinę bangą kare prieš Ukrainą. Bepiločiai orlaiviai jau tampa integralia kariavimo dalimi. Norint atlaikyti konkurenciją šitoje srityje reikia plėtoti savo pajėgumą“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda bus inauguruojamas antrajai kadencijai prezidento poste2
Vilniuje penktadienį vyks antrai kadencijai perrinkto prezidento Gitano Nausėdos inauguracija. ...
-
G. Nausėda: noriu glaudžiai dirbti su Vyriausybe, kuri, tikiuosi, bus socialiai empatiška6
Antrai kadencijai perrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad antroji jo kadencija nebus lengvesnė nei pirmoji, mat, anot jo, artimiausiu metu vyksiantys parlamento rinkimai įneš pokyčių į Lietuvos vidaus politiką. Vis dėlto &scaro...
-
G. Nausėda: reikia pamėginti paspartinti dalies raketų tiekimo Ukrainai procesus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matąs savo kartu su rytinio flango valstybėmis užduotį pamėginti šiek tiek paspartinti Ukrainai reikalinga karine technika disponuojančias valstybes priimti sprendimus dėl raketų tiekimo Rusijos invazijai besipr...
-
Seimas linkęs lengvinti sąlygas jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Balandį neįvykus skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, Seimas rado būdų, kaip supaprastinti jo sąlygas. ...
-
Seime pateiktas projektas: liberalizuos geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką3
Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias uždu...
-
Seimas palengvino žemės paėmimą „Rail Baltica“ ir kitiems svarbiems projektams1
Seimas supaprastino privačios žemės paėmimo tvarką ypatingos valstybinės svarbos projektams – tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą. ...
-
G. Landsbergis Vašingtone su britų kolega aptarė regiono saugumą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovu Davidu Lammy (Deividu Lemiu) aptarė regiono saugumo klausimus. ...
-
Seime – projektas: būtų ištaisytos Konstitucijai prieštaraujančios Žemės įstatymo nuostatos
Ketvirtadienį Seimui pateikti Aplinkos ministerijos paruošti pakeitimai dėl valstybinės žemės naudojimo. ...
-
Seime – vienas žingsnis iki „e-tolling“ sistemos starto nukėlimo pusmečiui1
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. ...
-
Seimas linkęs pritarti iniciatyvai LRT skiriamas lėšas susieti su BVP augimu2
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. ...