Kaip ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime nurodė Lietuvos vadovas, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis gali būti priimti sprendimai, nulemsiantys visos Europos saugumo ateitį.
Todėl dabar, prezidento teigimu, Europa turi tvirtai stovėti Ukrainos pusėje ir sustiprinti jos derybinę poziciją.
„Europa turi veikti vieningai, aiškiai ir ryžtingai. Taika pasiekiama per tvirtumą, o ne priverčiant agresijos auką daryti nuolaidas“, – cituojamas G. Nausėda.
Pasak jo, Ukrainoje siekiant ilgalaikės ir teisingos taikos, pirma turi būti nutraukta ugnis, o bet koks taikos planas turi numatyti tvirtas, įgyvendinamas ir teisiškai privalomas Ukrainos saugumo garantijas be jokio „antrojo Budapešto memorandumo“.
Prezidentas taip pat ragina Europą toliau telkti realias saugumo užtikrinimo pajėgas, užtikrinti ilgalaikę karinę ir finansinę paramą Ukrainai, tuo pačiu didinant spaudimą Rusijai.
Be to, anot G. Nausėdos, negali būti daroma nuolaidų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ar tarptautinės teisės. Taikos plano dalimi turi būti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) siekis iki 2030-ųjų, pažymėjo prezidentas.
Kaip šią savaitę rašė BNS, Lietuvoje viešėjusios ES plėtros eurokomisarės Martos Kos tvirtinimu, iš techninės derybų pusės Ukrainai įstoti į Bendriją minėtu terminu įmanoma.
„Norinčiųjų koalicija“ susitiko JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) spaudžiant Kyjivą pritarti susitarimą, kuriuo būtų nutraukiama Rusijos invazija.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė aptaręs JAV saugumo garantijas Kyjivui su aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnais.
Šis pokalbis įvyko praėjus dienai po to, kai Ukraina Vašingtonui nusiuntė pakoreguotą karo užbaigimo planą.
Ankstesnis susitarimo projektas dėl karo Ukrainoje užbaigimo sulaukė kritikos tiek iš Kyjivo, tiek iš jo Vakarų sąjungininkių, kurios teigė, kad plano sąlygos yra itin palankios Rusijai.
(be temos)