„Keturių kandidatūrų tikrai nebuvo, buvo du variantai. Vienas iš jų atkrito dėl to, kad ponas Vaičiūnas norėtų pabaigti savo pareigas energetikos ministro pozicijoje ir mes privalome gerbti jo asmeninį norą, negalima stumdyti žmonių, kaip šachmatų figūrų. Kitas variantas – aš jo viešai neįvardijau dėl to, kad sutarimo šitos kandidatūros atžvilgiu nesame pasiekę, tiesiog fiziškai nesame susitikę ir aptarę šitos kandidatūros“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Dėl tos kandidatūros – aš turiu abejonių, aš norėjau jas aptarti su premjeru ir, matyt, tą ir padarysime, kai pavyks susitikti“, – pridūrė jis.

Klausiamas, ar Ž. Vaičiūnas nesvarstomas tarp galimų kandidatų į Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos, prezidentas teigė esąs patenkintas dabartinio energetikos ministro profesionalumu ir sakė, kad jam valstybės tarnyboje bet kurioje pozicijoje „tikrai atsiras vieta“.

„Tokias pareigas užėmusiam žmogui, kuris vykdė jas ir sąžiningai, ir profesionaliai, manau, tikrai atsiras vieta valstybės tarnyboje, nesvarbu, kokioje pozicijoje. Tačiau mes tikrai siejame su šiuo žmogumi dideles viltis ir perspektyvas (...) Nereikia taip iš karto visko konkretizuoti. O jeigu ten yra daugiau kandidatų – jie įsižeis“, – tvirtino G. Nausėda.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tvirtino, kad atkritus Ž. Vaičiūno kandidatūrai, į ekonomikos ir inovacijų ministro postą su prezidentu aptartos „bent trys kandidatūros“. Premjeras toliau kartoja, kad gali būti pasirinktas ir kitas variantas – sujungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Ž. Vaičiūnas.

Prezidentas G. Nausėda vasario mėnesį atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ministrus.