Pereiti į pagrindinį turinį

Žalgirio mūšio metinės: Lietuvos ir Lenkijos vadovai priminė nesaugią kaimynystę

2020-07-15 11:07

Žalgirio mūšis yra besitęsiantis priminimas, kad Lietuva ir Lenkija neturėjo ir neturi saugios kaimynystės, tačiau privalu neleisti istorijai kartotis, teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Taip jau istoriškai susiklostė, kad neturime prabangos gyventi išskirtinai ramioje, nuspėjamoje ir geranoriškoje kaimynystėje. Nūdienos regioninės ir globalios tendencijos liudija, kad turbūt niekada tokios kaimynystės ir neturėsime. O šiame Žalgirio mūšio lauke, žvelgiant iš istorinės retrospektyvos, jos niekada ir neturėjome“, – trečiadienį minint 610-ąsias Žalgirio mūšio metines Lenkijoje sakė Lietuvos vadovas.

Jis tvirtino, kad reikia dėti visas pastangas, jog JAV dėmesys Lenkijos ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs.

„JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo Europoje užtikrinimo prielaida. Tai ir stipriausias atgrasymo veiksnys“, – akcentavo Lietuvos vadovas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad saugumas kainuoja.

„Investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Sykį patekus į 2 procentų klubą, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybai finansuoti“, – pridūrė jis.

Kita vertus, Lietuvos vadovas akcentavo taikius ginčų sprendimo būdus.

Investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė.

„Tarpusavio ginčams spręsti turime rasti taikaus susitarimo sprendinius. Bet, žinoma, turime būti pasirengę atremti visas kylančias grėsmes, taip pat ir konvencines. Net jei šiandien taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka yra laužoma ir ignoruojama“, – teigė jis.

Anot G. Nausėdos, Lietuva ir Lenkija daug pasiekė, pasirinkusios vakarietiškų vertybių kelią.

„Tačiau ši vizija dar nebaigta. Kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje Europoje bus įmanoma naudoti karinę agresiją ir pasikėsinti į nepriklausomų valstybių suverenitetą. (...) Šiandien Ukraina ir Sakartvelas už savo aspiracijas ir laisvu apsisprendimu priimtą kelią turi mokėti gyvybių kainą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Nors tiesiogiai ir neįvardijo šalies, jis taip pat akcentavo neketinantis sutikti su Rusijos bandymu perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją.

„Šiandien istorija yra nusikalstamai verčiama revanšistinės ir revizionistinės politikos ir manipuliacijų įrankiu, nukreiptu prieš Lenkiją ir prieš Lietuvą. Su tuo niekada nesutiksime ir nesitaikysime – pernelyg brangiai mums tai kainavo. Tai dar vienas nuožmus mūšis, kurį kartu su Lenkija turėsime atremti“, – sakė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad ši diena – ne tik mūšio, bet ir abiejų šalių suklestėjimo, brolystės simbolis.

„Labai man džiugu, kad šiandien čia yra ir Lietuvos prezidentas, ir premjeras, ir ministrai. Ypač noriu pabrėžti, kad pirmasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas buvo Lenkijoje. Simboliška, to vizito metinės kaip tik rytoj. (...) Simboliai, kaip gali atrodyti, neturi didelės reikšmės, bet kurie taip galvoja – klysta. Simboliai kuria politiką, simboliai kuria santykius, simboliai kuria istoriją“, – kalbėjo jis.

„Tegul šios metinės būna simbolis to, kad Lietuva ir Lenkija kuria ne tik NATO aljanso jėgą, bet ir šiuolaikinį pasaulį“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, kad „Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) akcentavo, jog istorijoje retai viskas vyksta be kliūčių, tačiau, anot jo, Lietuvos ir Lenkijos santykių bendrumą liudija įgyvendinami bendri energetikos, infrastruktūros projektai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

Renginio pradžioje Lenkijos kariuomenės orkestras atliko Lenkijos ir Lietuvos valstybių himnus. Kiek vėliau prie Žalgirio mūšio paminklo abiejų šalių vadovai padėjo gėlių vainikus.

Lietuvos dovana – paminklinis akmuo su Vyčiu

Lenkijos kariuomenės chorui atliekant seniausią ir viduramžiais Lenkijoje itin populiarią religinę giesmę „Dievo Gimdytoja“ G. Nausėda atidengė paminklinį akmenį, skirtą Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai pergalei atminti.

Ant šio apie 12 tonų sveriančio akmens iškaltas Vytis ir užrašas lietuvių bei lenkų kalbomis: „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“.

Akmens pastatymą Lietuvos žmonių suaukotomis lėšomis inicijavo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, bendradarbiaudamos su Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Lietuvos kariuomene.

„Vytis – ne tik vienas iš seniausių Europos heraldinių ženklų, tai – ir simbolis mūsų drąsos, kovos, pasiryžimo ginti tėvynę iki paskutinio kraujo lašo. Vytis įgauna ir naują prasmę – jis tampa simboliu taikaus, kūrybiško darbo simboliu. Manau, kad Vyčio simbolis viduramžiais atsispindėjo ir ne vienos kilmingos lenkų šeimos herbuose, tad tai yra puikus mūsų bendrų siekių, istorijos, kančios ir pergalių simbolis“, – atidengdamas akmenį sakė G. Nausėda.

Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginyje trečiadienį taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė bei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Į renginį atvyko ir keli šimtai žiūrovų, jie laikė Lietuvos, Lenkijos vėliavas, kai kurie buvo pasipuošę viduramžių laikus menančiais drabužiais.

Trečiadienį Žalgirio mūšio lauke taip pat turėjo prasidėti kasmetinės „Griunvaldo dienos“, kurių pagrindinis akcentas – istorinės kovos inscenizacija, pritraukianti tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos šių metų renginys atšauktas.

1410 metų liepos 15 dieną šalia Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis buvo viena didžiausių epochos kovų. Jo metu jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

Po šio mūšio buvo palaužta Vokiečių ordino karinė ir politinė galia bei sužlugdyti jo planai sukurti Baltijos kraštuose kolonijinę didvalstybę, taip įsigalint Rytų ir Vidurio Europoje. Sąjungininkų pergalė sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos tarptautinį autoritetą ir jų galią.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų