Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas išsakė lūkestį, kad būsimas ES viršūnių susitikimas daug dėmesio skirs Europos saugumui ir gynybai, o ypač ES rytiniam flangui, kuriam tiesioginę grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija.

„Lietuva tvirtai remia projektus, tokius kaip „Rytų flango sargybos“ (Eastern Flank Watch) ir „dronų sienos“ pavyzdinės iniciatyvos. Jie yra skirti plėsti ES valstybių narių oro gynybos ir gynybos nuo dronų pajėgumus, panaudojant „Saugumo veiksmų Europai“ instrumentą ir Europos gynybos pramonės programą“, – teigiama pranešime.

Pasak prezidento, aukščiausiu ES lygmeniu būtina kelti instrumentalizuotos nelegalios migracijos, neigiamai veikiančios Šengeno erdvės saugumą, klausimą.

G. Nausėda vadovas pabrėžė, kad būsimas ES viršūnių susitikimas turi duoti aiškų signalą dėl tolesnės plataus masto karinės ir finansinės paramos Ukrainai. Lietuva pasisako už kuo greitesnę realių derybų su Ukraina dėl ES narystės pradžią, sutelkiant dėmesį į konkrečią šalies pažangą.

Pasak šalies vadovo, būtina ir toliau didinti ES spaudimą Rusijai, priimant 19-ąjį sankcijų paketą, nutaikytą į Rusijos „šešėlinį laivyną“, energetikos ir finansų sektorius.

Pokalbio metu taip pat aptartas ES konkurencingumo stiprinimas.