Anot jo, prie tokio tikslo Vakarai turėtų prisidėti ir morališkai, ir finansiškai.

„Reikalingas ir moralinis, ir finansinis mūsų įsipareigojimas, kad 800 tūkst. karių Ukrainos armija galėtų egzistuoti ne tik karo metu, bet ir po to, kai karas baigsis“, – Kopenagoje po Šiaurės ir Baltijos šalių bei Ukrainos vadovų susitikimo trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo pasisakymo įrašą išplatino prezidento komunikacijos grupė.

„Stipri Ukrainos armija yra saugumo garantija ir pačiai Europai. Nepamirškime šito“, – kalbėjo jis.

Siekį turėti minimo dydžio kariuomenę, jeigu Ukraina ir toliau nebus priimta į NATO, anksčiau reiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, susitikime trečiadienį taip pat aptartas poreikis pagaliau konkretizuoti, kaip tiksliai turėtų atrodyti Vakarų saugumo garantijos Ukrainai, kurios būtų suteiktos pasibaigus karui su Rusija.

G. Nausėda taip pat paragino ES šalis sutikti greičiau atidaryti pirmuosius Ukrainos derybų su Bendrija dėl įstojimo į bloką skyrius.

Jis pabrėžė tęstinius Lietuvos įsipareigojimus remti Ukrainos kariuomenę ir tuo pačiu pareiškė, kad demokratinės jėgos turi vienytis prieš autoritarinius režimus.

Taip prezidentas kalbėjo reaguodamas į Kinijos, Šiaurės Korėjos, Rusijos ir kitų šalių lyderių susitikimą Kinijoje. Anot G. Nausėdos, šis susitikimas tikriausiai sukėlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iliuziją, kad jis yra remiamas.

„Jos (diktatūros – BNS) gali laimėti taktinius mūšius, bet strategiškai jos nelaimės“, – sakė šalies vadovas.

Ketvirtadienį tolesnę paramą Ukrainai nuotoliu aptars vadinamoji iš Vakarų šalių sudaryta „Norinčiųjų koalicija“.