Turi būti rastas kompromisas

„Labai noriu tikėti, kad į daugelio žmonių nuomones bus atsižvelgta ir rastas kompromisas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė.

Tuo pačiu ji pabrėžė, kad galutinių sprendimų dar nėra, tik vieši pasisakymai.

„Kaip visada norėčiau vertinti galutinį procesą. Yra viešai įvairūs pasisakymai. (...) Palaukime galutinio balsavimo“, – teigė D.Grybauskaitė.

Antradienį Seimas ėmėsi taisyti buvusio Seimo priimtą ir sausį pradėsiantį galioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Po pateikimo pritarta konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti jų šaldymą. Kilus ažiotažui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį įregistravo siūlymą, kuriuo atsisakoma draudimo šaldyti embrionus pagalbinio apvaisinimo procedūrose, bet siūloma, jog nepanaudoti embrionai būtų saugomi neribotai.

Projekte lieka nuostatos, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę.

Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.

Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.

Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.

Greitesnis pensijų kompensavimas yra sveikintinas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai vertina Seime pateiktą pasiūlymą metais anksčiau baigti mokėti kompensacijas senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams.

„Ta skola, kuri yra užsilikusi, ji yra mūsų ir sąžinės skola prieš mūsų žmones. Krizė jau senai baigėsi ir ta skola, išties, liko. Todėl bet koks tempų pagreitėjimas, be abejo, turbūt yra sveikintinas, svarbu yra (finansavimo - BNS) šaltiniai, kaip jie bus rasti ir pagrįsti. Bet noras atsiskaityti su žmonėmis turbūt yra svarbus“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Ta skola, kuri yra užsilikusi, ji yra mūsų ir sąžinės skola prieš mūsų žmones. Krizė jau senai baigėsi ir ta skola, išties, liko. Todėl bet koks tempų pagreitėjimas, be abejo, turbūt yra sveikintinas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti „valstiečių“ Rimos Baškienės, Stasio Jakeliūno ir Ramūno Karbauskio parengtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išmokas baigti mokėti 2017 metų kovo mėnesį, o ne 2018-ųjų kovą, kaip yra numatyta dabar.

Pensijoms kompensuoti kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų, tačiau tokia pat suma sumažės lėšų poreikis 2018 metais. Dėl pataisų Seimas balsuos iki Kalėdų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas S.Jakeliūnas, be to, žada, kad kitais metais bus svarstoma galimybė kompensacijas išmokėti visų mirusių pensininkų, kurių pensijos buvo sumažintos per krizę, artimiesiems, nepriklausomai nuo mirties datos.

„Sodros“ duomenimis, per sunkmetį sumažintų pensijų kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų. Jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų, ir šios išmokos jų paveldėtojams nepriklauso.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010-2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį.