„Džiuginantis momentas tas, kad pati sistema rodo, kad nebėra kažkokių neliečiamų pusių. Net pačiose įvairiausiose institucijose, net tie, kurie vykdo teisingumą, tarp jų, kai pradedama jau rodyti ženklus, kad yra kokių nors bėdų ir trūksta skaidrumo, galbūt daroma neteisėta, nusikalstama veikla, tokius pareigūnus paliečia irgi teisingumo ranka ir iškeliami tie klausimai, į juos turi būti atsakyta. Tai ženklas visuomenei – pasitikėti“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

Tai gera proga ir ženklas visiems kitiems, kad tokių neliečiamųjų nėra, ir sistema negali dangstyti vieni kitų.

Anot jo, tokie įtarimai meta šešėlį institucijų reputacijai, tačiau tuo pačiu atsiranda didesnė galimybė pasitikėti, kad institucijos imasi valytis iš vidaus.

Minėtame tyrime praėjusią savaitę teisėsauga pateikė įtarimus Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovei Ritai Aliukonienei. Darbo partijos bylos nagrinėjimui vadovavęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas apklaustas kaip specialusis liudytojas.

„Tai gera proga ir ženklas visiems kitiems, kad tokių neliečiamųjų nėra, ir sistema negali dangstyti vieni kitų“, – sakė prezidentės patarėjas.

Anot jo, abejonės ir įtarimai dėl galimai neteisėtos Aukščiausiojo Teismo teisėjo veiklos yra precedentas, kurio iki šiol nėra buvę.

Paklaustas, ar V.Aidukas gali toliau eiti teisėjo pareigas, M.Lingė teigė, kad kol kas teisėsauga nėra pateikusi medžiagos, kurios pagrindu būtų galima inicijuoti teisėjo apkaltos procedūrą.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad paties V.Aiduko pateikiami kai kurie paaiškinimai abejonių neišsklaido ir yra neįtikinami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus LNK televizijos laidoje „Alfa savaitė“ savaitgalį teigė, jog V.Aidukas teisėjo pareigas palikti turėtų nepriklausomai nuo to, kaip baigtųsi ikiteisminis tyrimas, nes po paskelbtos informacijos jam būtų sudėtinga toliau dirbti.

Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka, arba kai asmuo turi teisinį imunitetą.

Teisėsauga praėjusią savaitę ketvirtadienį atliko kratas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Šios prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė R.Aliukonienė ketvirtadienį buvo sulaikyta, jai pateikti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu. STT duomenimis, atlygio už prekybą poveikiu stambiu mastu suma viršija 9,5 tūkst. eurų. Generalinės prokuratūros teigimu, tyrimas susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme. Neoficialiomis žiniomis, tiriami įtarimai, jog galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ Vytauto Gapšio naudai siekiant jo išteisinimo. BNS žiniomis, įtarimai šiame tyrime pareikšti ir kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkui Arūnui Cicėnui.

Darbo partijos bylą su kasaciniais skundais Aukščiausiajame Teisme per tris posėdžius išnagrinėjo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija. Ją be V.Aiduko sudarė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Rima Ažubalytė, Tomas Šeškauskas, Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas ir Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigita Rudėnaitė ir Birutė Janavičiūtė.

Paskutinės instancijos teismas gruodžio pabaigoje paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, nepaisant to, kad ji reorganizavosi prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Aukščiausiasis Teismas taip pat paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs jos lyderis Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jiems skirtos piniginės baudos. Teismas taip pat patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti juos dėl sukčiavimo.