„Kol kas NATO žvalgyba neturi jokių indikacijų, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios galėtų kelti grėsmę“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Pasak jo, duomenys rodo, kad pratybos bus riboto masto, o mokymų metu NATO sąjungininkai savo veiksmais regione taip pat parodys valią „užtikrinti mūsų teritorijos atgrasymą ir gynybą“.

„Todėl dramatizuoti nereikia, bet situacija yra stebima“, – teigė prezidento patarėjas.

D. Matulionis darbą Prezidentūroje pradėjo pirmadienį, prieš tai jis dirbo Lietuvos ambasadoriumi NATO.

Todėl dramatizuoti nereikia, bet situacija yra stebima.

Pratybas „Zapad“ ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.

Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

2023 metais šios pratybos nevyko.

Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.

D. Matulionis: turiu nuojautą, kad artėja taikos Ukrainoje susitarimas

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako turintis nuojautą, kad artėja susitarimas dėl taikos Ukrainoje ir kad derybų pabaigoje Krymo pusiasalis teisiškai nebus pripažintas Rusijai.

„Aš turiu iš tikrųjų tam tikrą politinę nuojautą, kad artėja taikos susitarimas. Turbūt niekas kitas kaip Ukraina nesiekia to taikos susitarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Jis taip pat teigė tikintis, kad dabartinė JAV administracija siekia tvaraus ir ilgalaikio taikaus susitarimo.

„Jiems iš tikrųjų tai yra svarbu ir vienintelė Amerika gali pasiekti tokį sprendimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Deividas Matulionis. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Todėl turėkime viltį, juo labiau, mes visų derybų detalių nežinome. Tai, kas pasirodo spaudoje, dažnai nebūtinai yra tiesa. Norėtųsi, kad būtų daugiau pozityvo ir tikėjimo, kad tai yra įmanoma“, – pridūrė jis.

Žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis skelbė, kad pastangoms nutraukti karą tarpininkaujanti JAV būtų pasirengusi pripažinti 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį Rusijai.

Krymo de jure pripažinimas, be abejo, (...) būtų ypač pavojingas precedentas, kaip tiksinti bomba.

D. Matulionis pabrėžė, kad jokių oficialių siūlymų dėl taikos sąlygų dar nėra, o žiniasklaidai nutekanti informacija „gali būti tam tikras testavimas, gali būti ir tiesa“.

„Krymo de jure pripažinimas, be abejo, (...) būtų ypač pavojingas precedentas, kaip tiksinti bomba“, – sakė patarėjas.

Jis tvirtino, kad toks sprendimas pakeistų po Antrojo pasaulinio karo susiformavusią tarptautinę tvarką, bet teigė esąs įsitikinęs, jog sutarus dėl taikos „nebus Krymo de jure pripažinimo“.

Anot žiniasklaidos, JAV taip pat gali sutikti su Rusijos reikalavimu neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje užpernai buvo paskelbta, kad „Ukraina taps NATO nare, kai sąjungininkai dėl to sutars ir sąlygos leis.“

Paklaustas, ar JAV veiksmai neprieštarautų NATO įsipareigojimams Ukrainai, D. Matulionis sakė, jog norint pakeisti šį pažadą reikės visų 32 Aljanso narių vieningo sprendimo.

„NATO 10 straipsnis, atvirų durų straipsnis vadinamas, jis labai aiškiai sako, kad kiekviena šalis, išpažįstanti vertybes ir galinti prisidėti prie saugumo, turi teisę įstoti į NATO“, – teigė prezidento patarėjas.

„Suteikti Rusijai veto teisę dėl Ukrainos NATO narystės iš tikrųjų būtų labai blogas sprendimas“, – sakė jis.

Ankstyva kalbėti apie traukinių eismo tarp Vilniaus ir Minsko atnaujinimą

Prezidento patarėjas D. Matulionis sako, kad kol kas ankstyva kalbėti apie susisiekimo keleiviniais traukiniais tarp Vilniaus ir Baltarusijos sostinės Minsko atnaujinimą.

„Aš kol kas manau, kad per ankstyva apie tai šnekėti. Iš tiesų Baltarusijoje taip pat jokių pokyčių mes nematome“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„15min“ praėjusią savaitę pranešė, jog Lietuva per Varšuvoje įsikūrusią Geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSJD) sulaukė Minsko pasiūlymo atkurti traukinių eismą.

Susisiekimo ministro atstovas Lukas Paškevičius portalui tvirtino, kad pasiūlymas svarstomas – laukiama Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų bei Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimo.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, jog Lietuva neskubės reaguoti į Baltarusijos pasiūlymą, o jis svarstomas įprasta darbo tvarka, kaip ir kiekvienas gautas pasiūlymas.

Susisiekimas keleiviniais traukiniais tarp Lietuvos ir Baltarusijos nutrauktas 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos. Jis iki šiol nėra atnaujintas, nors Minskas to yra prašęs ne kartą.

Visgi D. Matulionis teigė, kad įkalti pleištą tarp lietuvių ir baltarusių siekia Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos.

„Baltarusiai šiaip tai nėra rusai, tai yra kitokia tauta, jie nėra agresyvūs ir ir juos reikia skatinti, kad jie jaustų norą būti laisvais“, – sakė patarėjas.

Dabar tarp Lietuvos ir Baltarusijos kasdien kursuoja maršrutiniai autobusai.

Prezidento patarėjas kitą savaitę žada naujienų dėl karinių poligonų

D. Matulionis sako, kad kitą savaitę turėtų atsirasti aiškumo dėl naujų karinių poligonų.

„Kol kas dar nėra (naujienų – BNS), bet greičiausiai kitą savaitę jau aiškės“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo G. Nausėdos patarėjas.

BNS rašė, kad Lietuvoje jau kurį laiką ieškoma vietų naujiems kariniams poligonams.

Premjeras G, Paluckas praėjusią savaitę sakė, kad šaliai reikia ne vieno naujo poligono, o didžiausia – brigados dydžio – mokymų vieta galėtų būti skaidoma į dalis ir atsirasti skirtingose Lietuvos vietose.

D. Matulionis teigė, jog naujų poligonų reikia ne tik augant Lietuvos kariuomenei, šalyje didėjant sąjungininkų karių skaičiui, bet ir norint, kad į Lietuvą atvyktų visos pajėgos, priskirtos ginti valstybę pagal NATO regioninius gynybos planus, jeigu to prireiktų kilus įtampoms.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė praėjusią savaitę skelbė, kad karinis vertinimas dėl galimų poligono vietų „iš esmės baigtas“.

Anot jos, šiuo metu rengiamas pasiūlymų savivaldai paketas, kuriuo siekiama numatyti tam tikras naudas regionui, kurio teritorijoje atsirastų poligonas.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė yra sakiusi, jog naujam poligonui rasta 14 potencialių vietų, savo ruožtu, G. Paluckas yra teigęs, kad vietos teritorijai žvalgomasi pietų Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.

D. Matulionis sako galėjęs sulaukti ankstesnių URM vadovų nemalonės dėl kritiško požiūrio

D. Matulionis sako, kad galėjo užsitraukti Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos (URM) nemalonę dėl kritiško požiūrio į kai kuriuos klausimus.

D. Matulioniui dirbant ambasadoriumi NATO, URM 2023 metais jo atžvilgiu vykdė tarnybinį patikrinimą.

Ministerija tada konstatavo, kad ambasadorius padarė tarnybinį nusižengimą, kai nesilaikė instrukcijų per vykusį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, bet nuobauda jam neskirta, nes buvo sudėtinga įvertinti padarytą žalą.

„Ką čia dabar vertinsi, politinis, nepolitinis. Na, galbūt, mano tam tikras kritinis požiūris kai kuriais klausimais, noras diskutuoti gal ne visada patikdavo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

„Bet vėlgi, tai yra ministro apsisprendimas, ministras gali daryti tarnybinius tyrimus vienokia, kitokia forma“, – pridūrė jis.

D. Matulionis tvirtino, kad tyrimo baigtis jam buvo palanki, bet sakė nenorintis veltis į šią diskusiją, nes „tai yra praeitis“.

Kaip skelbė BNS, prezidentas G. Nausėda tuo laikotarpiu yra sakęs pasitikintis ambasadoriumi, taip pat pabrėžęs, kad derybos Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu buvo ypač sudėtingos.