Prezidentui ištesėti pažadus padės krizė

Pernai gegužę, dar būdamas kandidatu į šalies vadovus, jis pristatė penkis savo pagrindinius pažadus ir dešimt prioritetinių darbų gerovės valstybės idėjai įgyvendinti. Kiek pasistūmėta per pirmuosius metus ir kaip tie prioritetai vertintini šiandien, COVID-19 krizės akivaizdoje?

G.Nausėda ir šiandien kartoja: gerovės valstybės pažado neužmirš iki paskutinės kadencijos dienos. Jo įgyvendinimui pamatuoti dar būdamas kandidatu į prezidentus jis parinko penkis konkrečius rodiklius. Nuo 7,3 iki 5 kartų sumažinti pajamų skirtumą tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių. Nuo 30 proc. BVP iki 35 proc. padidinti biudžeto pajamas, tai yra maždaug 2,2 mlrd. papildomų eurų lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, atlyginimams ir kt. Mažesnėse apskrityse pajamos turi pasiekti 85 proc. sostinės regiono vidurkio. 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių vykdomoji valdžia nepanaudoja, skirti konkurencingumui didinti ir kovai su regionine atskirtimi. Pagal švietimo kokybės ir moksleivių gebėjimų rodiklius iš 55 vietos pakilti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.

"Visi šie penki rodikliai lemia tai, kad žmonės emigruoja iš šalies, nepasitiki valdžia, savo valstybe, jaučiasi neužtikrinti, atitinkamai mažėja gimstamumas, šalis grimzta į emocinę ir demografinę duobę", – anuomet sakė G.Nausėda.

Prezidentas iš tiesų daug keliauja po Lietuvą, susitinka su žmonėmis. Bet nesu girdėjęs, kad tai veiktų pokyčius.

Kartu su rodikliais jis paskelbė ir dešimtuką prioritetinių darbų pagal svarbiausias šalies sritis.

Išvykų daug, pokyčių mažai

Tarp G.Nausėdos užsibrėžtų svarbiausių darbų – tobulinti valstybės valdymą. Visų pirma prie prezidento institucijos jis užsibrėžė įsteigti Regionų forumą, kuriam kasmet atsiskaitytų vykdomoji valdžia.

Spalį surengta Regionų forumo konferencija. Bet ji buvo labiau reprezentacinė nei darbinė – ne kur kitur, o Valdovų rūmuose paminėta Vietos savivaldos diena, pasidalyta godomis. Kokie numatyti tolesni darbai, kokios suformuotos darbo grupės pokyčiams rengti, kokios sutartos kitų forumų datos ir darbotvarkės, kada ir kokia forma atsiskaitys vykdomoji valdžia – jokių žinių.

Būsimas prezidentas dar pažadėjo, kad prezidentūra periodiškai dirbs Lietuvos regionuose. Šį pažadą tesi: gruodį – pirmoji išvažiuojamoji darbo diena Utenos, paskui Plungės, Marijampolės regionuose, per karantiną – virtualioji diena Klaipėdos krašte, jau po jo – Akmenės, Šiaulių regionuose. Prezidentas sako, kad iš šių susitikimų gimė ir įstatymo iniciatyvų.

"Prezidentas iš tiesų daug keliauja po Lietuvą, susitinka su žmonėmis. Bet nesu girdėjęs, kad tai veiktų pokyčius, kaip ir kai kurios kitos jo iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl švietimo ar kultūros. Spėju, kad artėjantys Seimo rinkimai – vienas iš paaiškinimų, kodėl taip yra: susidūrus su skirtingomis partijų pozicijomis ir nepavykus jų sutelkti bendrai veikti, gal tikimasi, kad po rinkimų tai bus lengviau padaryti", – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

R.Vilpišauskas pasigedo tinkamo Prezidento dėmesio priimamų įstatymų poveikio įvertinimui.

Būsimasis prezidentas tarp prioritetinių darbų taip pat užsibrėžė siekti, kad visuomenei reikšmingų įstatymų projektai būtų privalomai suderinami su nevyriausybinėmis organizacijomis, mat taip gyventojai jaustų, jog politikai dirba jiems.

"Nepastebėjau tokios iniciatyvos. Bet ir toliau pasigendu tinkamo dėmesio priimamų įstatymų poveikio įvertinimui. Pavyzdžiui, susijusių su reikšmingomis biudžeto išlaidomis, kas dabar krizės sąlygomis labai aktualu, taip pat ir Prezidento siūlomų iniciatyvų dėl išmokų iš biudžeto ar viešųjų pirkimų įstatymo pokyčių. Čia yra erdvės kokybiškesnei teisėkūrai", – sako R.Vilpišauskas.

Pakeitimai – be vizijos

Ekonomikos ir inovacijų srityje G.Nausėda prieš metus ir porą mėnesių pabrėžė prezidento lyderystę pritraukiant didžiausius investuotojus. Tačiau, primena "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, investicijų pritraukimo procesas ilgesnis nei vieni metai, tad Prezidento indėlis pasimatys vėliau.

G.Nausėda buvo pasiryžęs būti aktyvus mokesčių sistemos tobulinimo dalyvis: išvalyti nesąžiningas lengvatas, padidinti pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, pakėlus apmokestinamojo turto vertę, apsvarstyti PVM lengvatų įvedimą maisto produktams.

"Mokesčių politikoje Prezidento vaidmuo nebuvo didelis. Kažkiek kortas supainiojo ir koronaviruso krizė", – vertina Ž.Mauricas. Pasak jo, nemaža dalimi vadinamasis gyvulių ūkis mūsų mokesčių sistemoje liko, nors kažkiek žingsnių žengta.

Kalbant apie mokesčių tarifų pakeitimus, Prezidento iniciatyva padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis. Jis siūlė laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, bet Seimas tam nepritarė. "Bet tai kosmetiniai pakeitimai. Nematau aiškios krypties, vizijos, kur link norime keisti mokesčių sistemą, kad būtų aišku, jog, pavyzdžiui, mažinsime darbo apmokestinimą, kokius mokesčius padarysime visuotinius ir pan.", – apgailestauja Ž.Mauricas.

G.Nausėda žadėjo skatinti inovacijas per mokslo komercializavimą universitetų tyrėjams suteikiant autorines teises ir galimybes kurti startuolius su investuotojais. Pasak Ž.Maurico, tai taip pat ilgi procesai, tad po metų anksti matuoti pokyčius. Tačiau akivaizdu, kad šioje srityje yra iniciatyvų, bet tai daugiau pavieniai atvejai nei sisteminis pokytis.

Ž.Maurico teigimu, nemaža dalimi vadinamasis gyvulių ūkis mūsų mokesčių sistemoje liko, nors kažkiek žingsnių žengta. 

Flirtas su populizmu

Stiprinti socialinę apsaugą G.Nausėda buvo užsimojęs įvedant naują principą – šiai sričiai skiriamų lėšų augimą susieti su kitoms sritims skirtų finansų didinimu, kad išlaidos socialinei apsaugai augtų ne mažiau nei kitoms šalies reikmėms.

Tarp svarbiausių savo pasiekimų gerovės valstybės link Prezidentas šiandien mini spartesnius vidutinio atlyginimo pensijų augimo tempus, išmokas dėl COVID-19. Nepaisant ekonomikos nuosmukio prognozių, jis ragina Vyriausybę peržiūrėti pensijų indeksavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas spartesnis senatvės pensijų augimas, kol jos pasieks pusės vidutinio atlyginimo dydį.

"Pastaruosius metus lėšos šiai sričiai auga net labiau nei kitoms. Štai naujausia iniciatyva – susieti vidutinį pensijos dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu, tačiau ji labai rizikinga, gal net kilpos užsidėjimas patiems sau, nes demografinės problemos niekur nedingo. Nors migracijos rodikliai kiek pagerėjo, bet Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, visuomenė senstanti, o darbingo ir pensinio amžiaus žmonių santykis krypsta į pastarųjų pusę. Jei pensijos bus pririštos prie vieno rodiklio, o ne prie jų visumos kaip lig šiol, kils grėsmė, kad sistema gali išsibalansuoti. Jei ateis nauja emigracijos banga, sumažės dirbančiųjų, nebus iš ko mokėti tokių pensijų. Čia jau flirtuojama su populizmu", – mano Ž.Mauricas.

Regionams stiprinti G.Nausėda buvo užsimojęs sukurti savivaldybių finansinio motyvavimo modelį, pagal kurį savivaldybės savarankiškai spręstų dėl žemės, infrastruktūros, užimtumo ir gautų didesnę dalį vietoje surinkto gyventojų pajamų mokesčio, o sutaupytas lėšas galėtų skirti gyventojų poreikiams.

"Mokesčių skirstymo formulė kiek pakeista, motyvuojant savivaldybes didinti surenkamų pajamų dydį ir mažiau priklausyti nuo perskirstymo mechanizmo, bet kažkokių didesnių iniciatyvų ta kryptimi nemačiau", – sako Ž.Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dalis savivaldybių vargiai ar galės pačios išsilaikyti, bent artimiausius dešimtmečius jos pasmerktos būti priklausomos nuo savivaldybių donorių, kurių pagrindinė – Vilnius. "Kai kurios jų suinteresuotos išlaikyti status quo, net nori apsimesti skurdesnėmis, nei iš tikrųjų yra, ir likti paramos gavėjomis, ypač mažinant oficialų darbo užmokestį, kas skatina šešėlinę ekonomiką. Gyventojų pajamų mokestis skirstomas pagal vidutinį pajamų dydį, tad jei daug šešėlio, gausi daugiau pinigų iš Vilniaus. Štai ir paskata..." – ironizuoja Ž.Mauricas.

Stinga lyderystės

Užsienio politikoje G.Nausėda buvo užsibrėžęs kartu su Lenkija, Latvija, Estija siekti energetinės nepriklausomybės, ginti savo interesus ES ir NATO, juolab Astravo atominė elektrinė Lietuvos pašonėje kaip tik rengiasi startui. Jis buvo užsibrėžęs su kaimyninių šalių lyderiais organizuoti reguliarius susitikimus aktualiais klausimais. Tačiau neseniai paskutinę minutę pats atšaukė savo dalyvavimą viename tokių susitikimų.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus vertinimu, nors regiono lyderiu G.Nausėda netapo, bet iš esmės užsienio politika, ko gero, nepasikeitė nei į blogąją, nei į gerąją pusę. "Kažkokių proveržių Prezidentui padaryti nepavyko, nors negalima sakyti, kad jis nebandė. Manau, dalis problemų susiję su tuo, kad jo paties deklaruota politika Baltarusijos atžvilgiu atsisuko prieš tai, ką jis bandė deklaruoti – kad drauge su Baltijos šalimis pasieks bendrų tikslų. Antra, mūsų partneriai, ypač latviai, nesuinteresuoti vienytis energetikos klausimais, tad reikia ieškoti rimtos strategijos, kaip to pasiekti. Tačiau kol kas deramės tokiu būdu: mes turime poziciją, o jūs ją priimkite. Derybos paprastai vyksta kitaip – ką mes galime pasiūlyti, jei kita derybų pusė sutiks", – sako M.Laurinavičius.

Jo manymu, mūsų Prezidento nevykimas į sutartą Baltijos šalių vadovų susitikimą situacijos niekaip nepakeitė. Jei tai buvo gerai apgalvotas derybų taktikos klausimas, gerai žinant, ko tuo norima pasiekti, tai gali būti derybų priemonė. Bet jei tai tik viešųjų ryšių triukas vidaus rinkai, nes Prezidentas buvo kritikuotas dėl neveiklumo, ar, kaip yra buvę ir ankstesnę kadenciją, įsižeidimas, stojimas į pozą, tada tai blogas sprendimas, nes tokių klausimų viešųjų ryšių triukais neišspręsime.

Gynybos srityje kaip prioritetas G.Nausėdos buvo išskirtas siekis dalyvauti Lenkijos JAV forto projekte įkuriant forpostą Lietuvoje su vieno bataliono dydžio amerikiečių pajėgomis. Taip pat numatyta didinti reguliarios kariuomenės pajėgas, aktyvų rezervą.

"Jei tai formuluojama kaip bendro projekto su Lenkija dalis, manau, toks tikslas nerealus. Bet realus tikslas mums turėti savo projektą, nors batalionas – iš tiesų labai didelė ambicija", – mano M.Laurinavičius ir priduria, kad tokiose derybose esminio proveržio per metus nerealu tikėtis.

O Prezidentui per likusią kadencijos dalį užsienio politikos srityje jis palinkėtų to paties, ko jam visi linki ir vidaus politikoje, – lyderystės. "Jos užsienio politikoje, deja, pasigendu", – sako M.Laurinavičius.

M.Laurinavičiaus vertinimu, nors regiono lyderiu Lietuvos vadovas netapo, bet iš esmės užsienio politika nepasikeitė nei į blogąją, nei į gerąją pusę.

Gal palengvės po rinkimų

G.Nausėda buvo numatęs darbų ir kitose svarbiose srityse. Teisėtvarkos srityje ketino iš visuomenės atstovų įsteigti Teisingumo tarybą, kuri padėtų visai sistemai tapti labiau atvirai. Užsibrėžta keturis kartus sumažinti bylų teismuose skaičių padidinant mediacijos galimybes. R.Vilpišauskas primena, kad visuomenės atstovai patardavo ir anksčiau, pavyzdžiui, prezidentei skiriant teisėjus. O apie kokią nors naują teisingumo tarybą kol kas negirdėti.

Skelbtas pasiryžimas sveikatos įstaigų tinklą derinti su konkretaus miesto rajono poreikiais, o pagal sėkmingus pavyzdžius sukūrus efektyvios veiklos ir sveikatingumo rodiklius jų siekiančias savivaldybes skatinti finansiškai. "Irgi nepastebėjau pokyčių, – vėl kartoja R.Vilpišauskas, bet priduria: – Tai vidaus politikos klausimai, kuriais Prezidentas vienas mažai ką gali padaryti. Pagal Konstituciją jam būtina veikti kartu su valdančiąja dauguma Seime ir Vyriausybe, kartais ir kitomis institucijomis, o santykiuose su valdančiaisiais iškyla daugiausia kliūčių, nuomonės išsiskiria, valdantieji Prezidento siūlymams gali tiesiog nepritarti.

Tad gal Prezidentui bus lengviau realizuoti savo idėjas po Seimo rinkimų, kai bus suformuota nauja valdančioji dauguma ir jos Vyriausybė.

Kultūros sektoriuje planuota pirmiausia atlikti detalų skiriamų lėšų auditą, įvertinti atskirų kultūros sričių įtaką bendrajam vidaus produktui ir visuomenės pažangai, pagal tai nustatyti prioritetus ir jiems skirti valstybės biudžeto finansavimą. Tačiau, pastebi Ž.Mauricas, COVID-19 visai buvo palikęs be kultūros įstaigų ir renginių, tad ne tas laikas tokiems vertinimams.

Sunku kalbėti apie užmojus švietimo srityje: nacionalinio susitarimo idėja šią kadenciją pasirodė neįmanoma, o šiuo metu Prezidentas net neturi Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovo, nes ligšiolinė kartu su dar trimis kolegomis ką tik apleido Prezidento komandą, o nauja nepradėjo dirbti.

Keičia prioritetus

G.Nausėda didžiuojasi, kad jokios aplinkybės, net ir COVID-19, nepakeitė pagrindinio jo kelrodžio – gerovės valstybės siekimo.

Tačiau, Ž.Maurico įsitikinimu, dauguma prieš metus suformuluotų prioritetų turėtų būti pakeisti, nes pasikeitė situacija: "Pernai buvo ekonomikos augimo metai, tad buvo galima kalbėti apie didesnį perskirstymą, atskirties tarp regionų ir centro mažinimą. Bet dabar prioritetai kiti, nes išgyvename krizę. Visas dėmesys turi būti sukoncentruotas jai suvaldyti, ekonomikai atkurti."

Jei ateis nauja emigracijos banga, sumažės dirbančiųjų, nebus iš ko mokėti tokių pensijų. Čia jau flirtuojama su populizmu.

Ekonomistas dabar didžiausiu iššūkiu vadina apsisprendimą, kur panaudoti didžiulius pinigus, skirtus COVID-19 sukeltos krizės paveiktai ekonomikai skatinti. Čia, pasak jo, prezidentūra galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, viena vertus, užtikrinant, kad tie pinigai nebūtų iššvaistyti, kita vertus, kad jie būtų panaudoti ten, kur būtų sukurta didžiausia ekonominė grąža. Jo įsitikinimu, tai bus didžiausia ekonominė galimybė Lietuvai po nepriklausomybės atgavimo, nes tiek pinigų iš ES nesame gavę. "Ar juos švaistysime, ar investuosime į ekonominę grąžą duodančius projektus? Sutinku, pensijos mažos, jas reikia didinti. Bet ar būtent laikotarpiu po krizės, kai gresia nauja emigracijos banga? Pensijų indeksavimo įstatymo keitimas dabar panašiai svarbus kaip kad paplūdimio Lukiškių aikštėje klausimas. Dabar prioritetas turėtų būti kelti ekonomiką, o kai ji pakils, vėl didinti ir pensijas, juolab kad jos šiemet kyla 9 proc.", – Ž.Mauricas baiminasi, kad prioritetai bus sudėlioti atvirkščiai – išdalyti pinigai, bet nesukurta pridėtinė vertė, todėl po kelerių metų vis tiek teks įšaldyti pensijas, nes nebus dirbančių žmonių, kurie moka mokesčius.

O atotrūkis tarp pajamų ir regionų, kuriam mažinti G.Nausėda numatęs pagrindinius gerovės valstybės įtvirtinimo rodiklius, dabar natūraliai sumažės. "Jie bus mažiausi per visą istoriją, gal net mažesni nei ES vidurkis, nes juos didele dalimi lėmė mažos pensijos, o šiemet jos išaugs 9 proc. Be to, visos mažų pajamų visuomenės grupės gaus papildomų išmokų – auginantys vaikus, pensininkai, daug kas gaus nedarbo išmokas. Dėl koronaviruso sukeltos krizės atlyginimai privačiame sektoriuje neauga, tad didžioji dalis Prezidento pažadų mažinti atotrūkį bus įgyvendinti natūraliai", – sako Ž.Mauricas.

Pasak jo, nelygybė tarp sostinės ir mažųjų savivaldybių taip pat tikrai sumažės. Vilniaus rodikliai kris labiau, nes čia susitelkusi laisvalaikio, pramogų, renginių infrastruktūra, čia daug restoranų, kavinių, sostinė daugiausia nukentės nuo atvykstančiojo turizmo sumažėjimo. O regionuose didesnė dalis darbuotojų dirba viešajame sektoriuje, regionuose didesnė pensininkų dalis, be to, žemės ūkis nukentėjo santykinai mažiau, tad regioninė atskirtis statistiškai tikrai sumažės.

"Dabar reikia žiūrėti ne į atskirtį, o kaip augti. Turime realius šansus per kokius penkerius metus pralenkti, pavyzdžiui, Italiją, nes jos ekonomika žiauriai krito, šalis turi daug didesnę nei mes skolą, ten didesnė korupcija. Tai būtų precedento neturintis atvejis, kad nė 3 mln. gyventojų neturinti šalis pralenktų tokią turtingą istoriją turinčią valstybę, buvusią Romos imperiją. Bet tam turime susitelkti, o ne užsiimti tokiais dalykais, kuriuos krizė natūraliai išsprendė", – pabrėžia Ž.Mauricas.