Mažesnė ambicija ir skirtingas požiūris į gaunamus duomenis apie atkeliaujančias vakcinas, pažymi S. Krėpšta, galbūt ir yra priežastis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija atsargiai vertina galimybes vasarą šalyje pasiekti kolektyvinį imunitetą.

„Duomenis turime tuos pačius. Gal tik skiriasi šiek tiek požiūris į duomenis ir tam tikras ambicijos lygis“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S. Krėpšta.

Prezidentas visų pirma neprognozuoja vakcinų kiekio gavimo, bet kelia tikslą, kad mes turime būti pasiruošę ir daryti viską, kad visuomenės imunitetą pasiektume kuo greičiau.

„Prezidentas visų pirma neprognozuoja vakcinų kiekio gavimo, bet kelia tikslą, kad mes turime būti pasiruošę ir daryti viską, kad visuomenės imunitetą pasiektume kuo greičiau. Nes kiekviena diena (papildoma diena iki kolektyvinio imuniteto – ELTA) reiškia išsaugotas gyvybes, reiškia greičiau atvertą socialinį gyvenimą, reiškia ekonomikos suvaržymų mažėjimą“, – aiškino prezidento patarėjas.

Pasak jo, kritikos sulaukęs prezidento tikslas dėl skiepijimo yra realus ne tik dėl to, kad ir Europos Komisija užsibrėžusi pasiekti visuomenės imunitetą dar vasarą. Patarėjo teigimu, panašias ambicijas kelia ir kitos ES šalys.

„Danija paskelbė tikslą pasiekti visuomenės imunitetą iki birželio mėnesio pabaigos. O Danija gauna lygiai tiek pat vakcinų pro rata principu kaip ir Lietuva“, – teigė jis.

Prezidentūra kiek anksčiau teigė, kad jau kovo mėnesį galima tikėtis lūžio apsirūpinant skiepais nuo COVID-19.

„Europos Komisija teigia, kad per sausį vasarį ES pasieks nepakankamas kiekis vakcinų, tačiau kovą jau įvyks lūžis. Norisi tuo tikėti. Kovą turėtume gauti 300 tūkstančių dozių, jei viskas vyks pagal planą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.