Prezidentūra atkakliai kartoja: vasarą galime vakcinuoti 70 proc. žmonių

  • Teksto dydis:

Vakcinų kiekiai, kuriuos Lietuva gaus antrąjį ketvirtį, yra pakankami paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių, todėl objektyvių priežasčių neįgyvendinti šio tikslo nėra, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Tas tikslas yra ambicingas, bet jį kelia ir Europos Sąjunga ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Europos Komisija ir tikrai prezidentas mano, kad to tikslo pasiekti per vasarą tikrai įmanoma, nes mes matome, kad gaunamų vakcinų kiekis bus pakankamas tam tikslui pasiekti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas.

„Tai jeigu mes to tikslo nepasieksime, čia jau bus nacionaliniai iššūkiai: nesugebėjimas tų vakcinų panaudoti, pakviesti žmones, juos įtikinti ir tai be abejo būtų tikrai didelis minusas mūsų socialiniam ir ekonominiam gyvenimui“, – pridūrė jis.

Pasiekti 70 proc. suaugusių vakcinuotų žmonių per vasarą yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas tikslas.

Nors masinė gyventojų vakcinacija šiuo metu planuojama birželį, S. Krėpšta pastebėjo, kad vien skiepijant prioritetines grupes turėtų būti paskiepyta ženkli šalies gyventojų dalis.

„Žvelgiant į šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą prioritetų sąrašą – tiksliai aš neskaičiavau, bet galima įtarti, kad perėjus per visus tuos prioritetus – žmonės, turintys lėtines ligas, senjorai, mokytojai, policininkai, kariškiai – tai turbūt bus koks pusė Lietuvos. Ir jeigu mes sakome, kad prie masinio vakcinavimo pereisime tik tada, kai paskiepiję pusę Lietuvos, tai gal ir bus birželis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyr. patarėjas Simonas Krėpšta. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jo turimais duomenimis, Lietuvą per antrąjį šių metų ketvirtį turėtų pasiekti daugiau kaip 2 mln. vakcinos dozių.

„Antrojo ketvirčio pabaigoje, jeigu sugebėsime panaudoti visas vakcinas, iš tikrųjų būsime tikrai labai netoli to tikslo ir pasiekti 70 proc. suaugusių vakcinuotų žmonių per vasarą yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas tikslas“, – pabrėžė jis.

SAM turėtų taikyti „pigių skrydžių“ bendrovių taktiką

S. Krėpšta teigia, kad siekiant suaktyvinti vakcinaciją Lietuvoje reikia taikyti „pigių skrydžių“ bendrovių taktiką.

„Kai kurie miestai taiko pigių skrydžių bendrovių taktiką, t.y. žino, koks yra žmonių atėjimo skiepytis procentas juos pakvietus ir tiesiog pakviečia šiek tiek daugiau žmonių negu tą dieną jie planuoja paskiepyti, taip užtikrindami, kad visas suplanuotas vakcinų kiekis būtų panaudotas“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Komentuodamas situaciją, kad pastarosiomis dienomis kyla vis daugiau diskusijų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytų prioritetinių grupių, prezidento patarėjas akcentavo, kad SAM taktika turėti didelį skaičių tokių grupių lėtina vakcinacijos procesą.

„Turint labai daug skirtingų prioritetų galima nesunkiai prognozuoti, kad tas procesas, atrenkant tuos žmones, yra lėtesnis. Tokia taktika, kurios dabar imasi SAM, galėtų būti taikoma, kai būtų galima labai greitai išfiltruoti tuos žmonių sąrašus pagal pasirinktus prioritetus. Be abejo, šitoje vietoje yra kur tobulėti“, – kalbėjo Simonas Krėpšta.

Senjorų vakcinacija vis dar kelia problemų

Prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos skiepijimo „taiklumas“ turėtų būti suaktyvintas. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, S. Krėpštos teigimu, Lietuva vis dar yra Europos Sąjungos sąrašo gale pagal paskiepytą senjorų skaičių.

„Tik 39 procentai asmenų Lietuvoje daugiau kaip 80 metų yra gavę pirmą skiepą, o, pavyzdžiui, Airijoje tokių asmenų yra 94 procentai, Danijoje – 75 procentai, Švedijoje – 88 procentai. Turint galvoje, kad visos šios šalys gavo tiek pat vakcinų, kaip ir mes, nes jos tiekiamos pagal gyventojų skaičių“, – argumentavo S. Krėpšta.

Tik 39 procentai asmenų Lietuvoje daugiau kaip 80 metų yra gavę pirmą skiepą, o, pavyzdžiui, Airijoje tokių asmenų yra 94 procentai, Danijoje – 75 procentai, Švedijoje – 88 procentai.

S. Krėpštos teigimu, komunikacijos trūkumas yra pagrindinis aspektas, kuris neleidžia sklandžiai pasiekti visų skiepijamų prioritetinių grupių, todėl reikia papildomų pastangų.

„Girdime iš savivaldybių ir kitų institucijų, kad su senjorais sunku susisiekti, registruose nėra telefonų numerių ir pan. Šioje vietoje, be abejo, reikia aktyvinti informavimo kampaniją, reikia turėti atvirą registravimo sistemą, kurioje senjoras pats galėtų pasiskambinti ir užsiregistruoti skiepui“, – komentavo prezidento patarėjas.

Svarbu kurti techninę infrastruktūrą imuniteto pasui

S. Krėpšta sako, kad svarbu kurti Imuniteto paso techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau būtų galima ją naudoti.

„Labai svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti. Tai, manau, būtų tinkamas laikas, nes matome ir kitų šalių patirtį. Izraelyje, kuris vakcinavo labai sparčiai, vakcinavimo pasą pradėjo naudoti tuo metu, kai buvo paskiepyta maždaug 50 proc. šalies gyventojų bent pirmu skiepu. Be abejo, vakcinavimo procesas vyko labai greitai, jie tą procentą pasiekė per pusantro mėnesio“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, Lietuvoje šis klausimas labai aktualus, nes yra nemažai persirgusių žmonių, vis daugiau vakcinuojamų gyventojų, o karantinas trunka jau 4 mėnesius.

„Jis tikrai labai smarkiai išvargino žmones ir apribojo jų socialinį, ekonominį gyvenimą, matome, kad realybėje žmonės ieško kūrybingų būdų. Jei valdžios institucijos nepasiūlo eksperimentinių, saugių būdų vykdyti tam tikrą veiklą, tai žmonės tą padaro nekontroliuojamai ir, deja, su papildomomis rizikomis“, – nurodė prezidento patarėjas.

Labai svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti.

„Šis vakcinavimo paso projektas yra labai prasmingas ir reikėtų galvoti apie jo aktyvavimą pakankamai greitai“, – pridūrė S. Krėpšta.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad vis dar laukiama ekspertų įžvalgų, kokį žmogų galima laikyti epidemiologiškai saugiu ir turinčiu teisę įgyti Imuniteto pasą.

„Dabar kol kas laukiame mūsų ekspertų patarimo, kaip galėtume apibrėžti žmogų, kurį laikytume turinčiu teisę į tam tikrą epidemiologinio saugumo požymį. Po to jau prasidės kiti dalykai, techniniai programavimo darbai. Svarbu, kad Imuniteto pasas derėtų su ES sprendimu, kuris turės būti vėliau įgyvendintas“, – sakė I. Šimonytė.

Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, šalyje bent viena vakcinos doze paskiepyta 349,6 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – 165,7 tūkst.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių