- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS; Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl gresiančio karinio konflikto diplomatai neturėtų pirmieji palikti Ukrainą, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, kai kurioms Vakarų šalims nusprendus iš Ukrainos evakuoti diplomatinį personalą ir jų šeimas.
„Lietuva koordinuos savo veiksmus su Europos Sąjungos šalių veiksmais. Nemanome, kad diplomatai turi būti pirmieji, paliekantys Ukrainą. Atvirkščiai – diplomatai dirba priešakinėse fronto linijose iki paskutinės minutės, kol dar galima dirbti“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.
Vis dėlto ji ragino gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių šia kryptimi.
„Kai situacija darosi tokia įtempta, reikia pagalvoti dėl kelionių, dėl nebūtinų kelionių. Žinoma, kai yra būtinybė vykti kažkur, paskaičiuojama rizika ir vykstama, tačiau nebūtinų kelionių galima ir atsiskaityti“, – sakė ji.
Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti.
Kalbėdama apie karo regione perspektyvas, patarėja teigė, jog „politikų tikslas – padaryti viską, kad karo išvengtume“.
„Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti“, – teigė A. Skaisgirytė.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
Puolimas yra puolimas – NATO į jį turi reaguoti vienodai griežtai
Prezidento patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO karinis atsakas, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą, būtų vienodai griežtas, nepriklausomai nuo įsiveržimo masto.
„Puolimas yra puolimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė.
Anot jos, Vakarai turi kelias priemones Kremliaus karinėms intencijoms pažaboti – visų pirma taikytų itin griežtas ekonomines sankcijas režimui ir telktų gausias karines pajėgas bei ginkluotę arčiausiai Rusijos esančiose NATO narėse.
„Ekonominės sankcijos yra baudžiamoji priemonė už veiksmus, kurie mums nepriimtini. Kitas dalykas yra karinis, gynybinis pozicionavimasis. Čia jau kalbame apie visai kitokį priemonių arsenalą – apie ginkluotę, pasirengimą atgrasymui nuo agresyvių veiksmų“, – teigė A. Skaisgirytė.
Aktyvesnis NATO pajėgų dislokavimas rytinėje Aljanso dalyje, A. Skaisgirytės įsitikinimu, Maskvą atgrasytų efektyviau.
„Tai taip pat yra didžiulė poveikio priemonė, sakyčiau, netgi didesnė nei sankcijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošdamiesi savivaldos rinkimams, liberalai kratosi korupcijos bylos šleifo5
Suvažiavime šeštadienį susirinkę Liberalų sąjūdžio atstovai kratėsi sąsajų su „MG grupės“ politinės korupcijos byla, kalbėdami apie pasiruošimą kitų metų savivaldos rinkimams. ...
-
M. Navickienė su UNICEF atstove aptarė Ukrainos vaikų saugumą
Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su UNICEF vadove aptarė Ukrainos vaikų saugumo klausimus. ...
-
A. Armonaitė prašo Liberalų sąjūdžio paramos civilinės sąjungos projektui8
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį paprašė Liberalų sąjūdžio paramos šią savaitę registruotam civilinės sąjungos projektui. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen partiečiams: pasaulis keičiasi, todėl dabar – mūsų laikas10
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastaruoju metu pasaulis išgyvena daugybę pokyčių, todėl liberaliems politikams dabar yra geriausias laikas veikti. ...
-
D. Nausėdienė Armėnijoje perdavė paramą ligonei, aptarė švietimo klausimus4
Armėnijoje apsilankiusi šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė Armėnijoje perdavė paramą vėžiu sergantiems vaikams, aptarė švietimo sistemos klausimus. ...
-
Liberalai atnaujino vizualinį identitetą – naujuoju simboliu tapo stilizuota raidė „L“10
Valdantysis Liberalų sąjūdis šeštadienį patvirtino naująjį vizualinį identitetą – nauju partijos simboliu tapo stilizuota raidė „L“. ...
-
Prieš Lietuvos ambasadą Švedijoje įvykdytas išpuolis15
Lietuvos ambasada Švedijoje penktadienį informavo Užsienio reikalų ministeriją (URM) apie nemalonų įvykį. ...
-
G. Nausėda: sveikinu Armėnijos įsipareigojimą demokratinėms reformoms
Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsiantis oficialų vizitą Armėnijoje, susitiko su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir su juo aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, demokratines reformas Armėnijoje, Europos Sąjungos (ES) ir Armėn...
-
Seimo aikštėje bręsta rekonstrukcija: sieks apsaugos ir nuo teroristų47
Atsižvelgus į vis pasikartojančius incidentus ir Vadovybės apsaugos tarnybos rekomendacijas, ketinama parlamentą aptverti, praneša LNK. ...
-
Lietuvos ir Armėnijos pirmosios ponios aptarė švietimą ir inovacijas
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį, su vizitu lankydamasi Armėnijos sostinėje Jerevane, susitiko su šios šalies pirmąja ponia Anahit Minasyan. ...