Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje.
„Vengrijos blokavimas nuviliantis yra. Pokalbiai toliau tęsiasi, kiek žinau, Europos Sąjungos institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su šiuo paketu, įskaitant naftą“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, Vengrijos Vyriausybei argumentuojant, kad persiorientavimas nuo rusiškos naftos jiems „labai brangiai kainuotų“ ir tam būtinos ilgos struktūrinės reformos, situacijoje „galimos kelios išeitys“.
Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai.
„Turbūt, blogiausia išeitis būtų, jei nafta būtų išimta iš šio sankcijų paketo, nes pakete yra ne tik nafta, yra ir kiti dalykai – bankai, asmenų užkardymas, tam tikro turto, operacijų stabdymas. Kitas variantas būtų suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti šitą diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, taip, kaip panašiai galvojama daryti su kitomis šalimis, kurios yra itin priklausomos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Anot jos, be naftos embargo sankcijos „bus daug silpnesnės, nei galėtų būti“, o ES ir toliau netiesiogiai finansuotų karą Ukrainoje, „kas mums visiškai nepriimtina“.
„Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai“, – sakė ji.
Sankcijos Rusijos naftai patektų į šeštąjį ES sankcijų paketą Maskvai, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.
Nesureikšmina A. Paleckio bendraminčių vizitų į Baltarusiją
Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė nesureikšmina, kad Lietuvos piliečių delegacija pasiskelbusi grupelė žmonių, esą siekiant atkurti Minsko ir Vilniaus santykius, pastaruoju metu kelis kartus susitiko su Aliaksandro Lukašenkos režimo struktūromis. Patarėjos teigimu, tokiais vizitais iniciatoriai niekam neatstovauja.
Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti.
„Mes girdėjome apie grupelę lietuvių, kurie važinėja į Baltarusiją, susitinka su Baltarusijos valdžios struktūromis, prisistato kaip kaimyninių santykių gerintojai. Tačiau tokios grupelės niekam neatstovauja. Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti. Vėlgi reikia suprasti, kad poveikis tokių vizitų yra joks“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Kaip anksčiau yra akcentavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD), Baltarusija tokius už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendraminčių vizitus į kaimyninę valstybę išnaudoja savai propagandai.
A. Skaisgirytė taip pat įvertino Baltarusijos sprendimą iki šių metų pabaigos pratęsti bevizį režimą Lietuvos piliečiams. Pasak jos, tokiu būdu nedemokratinis režimas nori į savo pusę patraukti Lietuvos gyventojus. Visgi, jos teigimu, tai jau pavėluotas žingsnis, nes Baltarusija aiškiai atsistojo Ukrainą užpuolusios Rusijos pusėje.
„Yra noras kažkiek patraukti lietuvius ir latvius į savo pusę. Tačiau šis noras yra šiek tiek pavėluotas, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra visiškai aiškus – tai (būti – ELTA) Rusijos pusėje, nors ir nėra duomenų, kad Baltarusijos armija tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Tačiau Rusija iš Baltarusijos teritorijos apšaudė Ukrainą, o savo teritorijos suteikimas karo veiksmams yra labai aiškus įsitraukimas į karą. Tai tas bevizio režimo suteikimas nieko neduoda ir nereiškia“, – teigė patarėja.
VSD taip pat yra įspėjusi, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones išnaudoti propagandiniams tikslams.
Pripažįsta, kad „Eurovizija“ – politizuotas konkursas
Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė pripažįsta, kad šį savaitgalį įvykusi „Eurovizija“, kurią laimėjo Ukraina, yra labai politizuotas konkursas. Tačiau, pasak jos, galima tik pasidžiaugti, kad didžiausią palaikymą konkurse gavo kariaujanti šalis.
„Tai yra labai politizuotas konkursas, ir tai parodė turbūt labai aiškiai tas faktas, kad būtent Ukrainai buvo atiduoti balsai. Meninis aspektas pasitraukė lyg ir į antrą planą“, – Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.
„Kad ir koks būtų požiūris, tai yra smagus, gražus reginys auditorijai, o tai, kad kariaujanti šalis gavo ir žiūrovų, ir žiuri palaikymą, galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė ji.
66-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovė Monika Liu su savo pačios sukurta daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą, konkursą laimėjo Ukraina.
„Eurovizija“ – vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje. Pirmąjį konkursą Europa išvydo dar 1956-ųjų gegužės 24-ąją, ir per daugiau nei šešiasdešimt metų dainų konkursas tapo visos Europos tradicija ir mėgstamiausiu europiečių televizijos šou.
Sutarimas tarp Turkijos ir Suomijos bei Švedijos turės būti surastas
A. Skaisgirytė tikina, kad narystės NATO siekiančios Suomija ir Švedija proceso startui reikalingus dokumentus gali pateikti dar iki birželio pabaigoje planuojamo NATO viršūnių susitikimo Madride. Tačiau narystės patvirtinimas, jos vertinimu, užtruks ilgiau.
„Ankstesnių naujų narių atveju tai trukdavo net iki metų. Tai tam tikras periodas, kol Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, praeitų“,– antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.
Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę.
Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, pati dokumentų pateikimo data nėra itin svarbus klausimas.
„Kokiu momentu tai bus įforminta, turbūt tai nėra labai svarbu. Ar tai bus iki Madrido susitikimo ar Madrido susitikimo metu. Tikimės, kad tai bus galima padaryti. Nepaisant kai kurių šalių narių lyg ir išreikštų abejonių“,– sakė ji.
Tačiau prezidento patarėja įsitikinusi, kad su dvejones išsakiusia Turkija bus įmanoma susitarti. Ji akcentavo, kad vienintelė viešai įvardinta priežastis, kodėl Turkija išsakė abejones dėl šių Skandinavijos šalių prisijungimo prie Aljanso, yra šių šalių požiūris į kurdų pabėgėlius.
„Turkija mano, kad Suomija ir Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams. Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę“,– aiškino ji.
Prezidento patarėjos teigimu, nepaisant Turkijos pareiškimų, kad šios dvi šalys „tapo daugybės teroristinių organizacijų namais“, dialogas tarp valstybių Vyriausybių vyksta.
„Matyt, tam tikras sutarimas tarp trijų šitų šalių turės būti surastas. Kaip suprantu, Suomija ir Švedija dabar intensyviai kalbasi su turkais. Matyt, bus prieita iki tam tikro pareiškimo, kokias parametrais jie vadovausis žiūrėdami į kurdų partijas“,– tvirtino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį patvirtino Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos narystei NATO ir dar kartą apkaltino jas nesugebėjimu užimti aiškios pozicijos prieš terorizmą.
Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.
Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.
Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.
