Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki pirmojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, rinkėjai palikti nežinioje. Ši rinkimų kampanija – neįprastai vangi, aktyviau kandidatų vilionės kol kas vyksta tik virtualioje erdvėje, net politinės reklamos stovai uostamiestyje lig šiol boluoja tušti.

Kandidatai ignoruoja rinkėjus

55 politinės reklamos stovus Klaipėda nuomoja iš privačios bendrovės, kuri laimėjo šią paslaugą konkurso būdu.

Už 45 tūkst. litų verslininkai mėnesiui miestui išnuomojo konstrukcijas ir privalo jas prižiūrėti, kol vyks rinkimų kampanija, kad politinė reklama nebūtų nudraskyta, o patys stovai – nenuversti.

Tačiau šį kartą jiems rūpesčių ne itin daug. Ant šių stendų iki šiol nėra nė vieno kandidato reklaminės iškabos.
Klaipėdos savivaldybės Rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius sakė, kad kandidatų atstovai jau gali kabinti politinę reklamą, tačiau nesuprantama, kodėl jie to nedaro.

"Čia ne mūsų kompetencija. Jeigu jie tuo nesinaudoja, tai ką darysi. Mes gi jų neraginsime agituoti", – teigė V.Greičius.

Politinė pelkė

Viešųjų ryšių bendrovės vadovas Linas Kontrimas neslėpė, kad iš esmės prezidento rinkimų kampanijos neturime, yra tik žmonės, kurie patys išsikėlė kandidatais ar juos iškėlė partijos, ir viskas.

"Rinkimai – nuobodūs, debatų nėra, politinis spektaklis nevykęs, vadinasi, arba aktoriai blogi, arba nėra auditorijos. Šiuo atveju akivaizdu, kad kandidatai net nesistengia išjudinti apatiškų rinkėjų. Vizualinės reklamos visiškai nėra, tik turtingesni kandidatai įdarbino televiziją ar internetą", – mano L.Kontrimas.

Esą politikai turi užvesti visuomenę, stengtis paveikti rinkėjų nuomonę. Teigiama, kad tokia rinkimų kampanijos pilkuma tęstis nebegali ir tikrai dėl visko nėra kalti apatiški rinkėjai.

"Liūdna klausytis apie kažkokius proveržius "Lietuva 2030", tai – pigi mantra, kuri net ne Lietuvoje sukurta ir dargi blogai išversta į lietuvių kalbą. Visa kampanija kol kas primena politinę pelkę – neįdomi, vangi, klampi", – įsitikinęs L.Kontrimas.

Strategija – vangi reklama

Pasak politologo Lauro Bielinio, rinkimų kampanija kol kas rami, jokių aistrų ar ekscesų išties nematyti.

"Tačiau ta ramybė turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Nes visuomenė negirdi kandidatų, jie nėra tokie aktyvūs, kokie turėtų būti prieš rinkimus. Prisiminkime, kaip aštriai rinkimai vyko, kai laimėjo Algirdas Brazauskas, kai pirmąją kadenciją laimėjo Valdas Adamkus", – priminė L.Bielinis.

Anot politologo, galbūt kandidatai ir jų štabai laukia paskutinės akimirkos, esą tokia yra jų strategija, smogti paskutiniu akimirksniu ir įtikinti visus vienu žingsniu. Galbūt jie mano, kad vienintelis būdas laimėti rinkimus – neišsišokti.

"Politinės jėgos supranta, kad prezidento rinkimai yra vieno asmens rinkimai. Ir tas asmuo pagal Lietuvos Konstituciją nėra toks įtakingas ir reikšmingas mūsų valstybei, kaip Seimas ar Vyriausybė. Galbūt todėl ir toks požiūris į prezidento rinkimus. Jie įvyks, kandidatai yra, bet didžioji dalis dėmesio bus skirta kitiems rinkimams", – įsitikinęs L.Bielinis.

Politologas džiaugėsi, kad vyksta nors šiokie tokie debatai per televiziją. Esą rinkėjai turi girdėti ir matyti, kaip kalba ir kokius argumentus dėlioja kandidatai.

"Debatai leidžia pamatyti ir išgirsti kiekvieną kandidatą, tai yra labai gerai. Tačiau gaila, kad debatai buvo vangūs, gal kandidatai atsargūs, gal rinkimų situacija tokia paprasta, kad jie nemato reikalo dramatizuoti", – svarstė L.Bielinis.

Kandidatų nemedžiojo

Spaustuvės savininkas klaipėdietis Saulius Jokužys pripažino, jog šį kartą negavo nė vieno politinės reklamos užsakymo.

"Spausdinimui produkcijos neturime. Gal dar ne pats karščiausias metas, nors anksčiau tokiu laiku jau būdavo užsakymų. Bet dabar laikai keičiasi ir nebespausdiname politinės reklamos. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad spausdintos produkcijos mažėja", – pabrėžė S.Jokužys.

Spaustuvės vadovas tikino, kad vizualinę reklamą keičia televizija, radijas, internetas.

"Gal reikėjo tuos būsimus prezidentus medžioti, bet mes to šiemet nedarėme. Antra vertus, paskui įsisuka biurokratinė mašina, kai tenka atsiskaitinėti už kiekvieną išspausdintą politinį bukletą ar plakatą. Tiesą sakant, mes to nebenorime", – neslėpė liberalesniais užsakymais užimtas verslininkas.

Anot S.Jokužio, spaustuvininkams pati pelningiausia prezidento rinkimų kampanija buvo prieš 10 metų. O prieš keliolika metų jam yra tekę spausdinti reklamą net Rusijos politikams.

Paniro į feisbuką

Vizualią reklamą kandidatai iškeitė į virtualią. Visi septyni pretendentai turi savo feisbukus ir interneto svetaines, kai kurie net ne po vieną.

Aktyviausias – Artūras Zuokas, jis turi tinklaraštį, internetinį dienoraštį, asmeninį bei Vilniaus mero feisbukus, kur "chronologiška tvarka išdėstyti pamąstymai".

Zigmantas Balčytis bene vienintelis iš visų kandidatų neturi feisbuko. Bet jo internetinę svetainę galima skaityti keturiomis – lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Kandidatas sutelkė 9,5 tūkst. gerbėjų.

Artūras Paulauskas savo svetainėje kritikuoja Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir deklaruoja NATO svarbą. Rinkimų šūkiai – standartiniai.

Ignalinos meras Bronis Ropė plačiai reiškiasi asmeniniame feisbuke, kuriame galima rasti net rinkimų anekdotą: "Mere, kažkas iškabino jūsų plakatus Ignalinos mieste šiandien, bet užrašė blogą pavardę, kažkoks Balčytis".

Originaliai su Velykomis savo socialinio tinklalapio lankytojus pasveikino dar vienas kandidatas į prezidentus:
"Davė Dievas Puteikį, duos ir duonos".

Beje, N.Puteikis pakvietė kurti rinkimams skirtą laikraštį ir prisidėti idėjomis bei materialiai.

Kandidato Valdemaro Tomaševskio rinkimams skirtą puslapį galima rasti tik įvedus jo pavardę internete lenkų kalba. Jo feisbukas irgi lenkų kalba, bet asmeniniame tinklalapyje rinkimų kampanijos faktiškai nėra.

Tačiau lietuvių kalba yra įregistruoti dar du feisbukai "Valdemaras Tomaševskis – Lietuvos gėda" ir "Lietuva be Tomaševskio".

Dabartinės Prezidentės D.Grybauskaitės socialiniame tinklalapyje labai daug informacijos – nuo margučių popietės Trakuose ir apsilankymo turguje prieš Velykas iki svarbiausių susitikimų su pasaulio lyderiais. Tiesioginės politinės reklamos nėra.

Dvigubi standartai?

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia pastebėjęs, kad rinkimų kampanijai šį kartą kandidatai ypač aktyviai naudoja interneto socialinius tinklus.

"Socialiniams tinklams politinės reklamos reikalavimai, tokie kaip dienraščiams, radijui ar televizijai, netaikomi. Nors kai kas bando juos prilyginti visuomenės informavimo priemonėms. Juk ten rašo patys kandidatai, tad ir piniginių srautų tvarkymas kitoks. Tačiau kyla kiti klausimai, ką ten galima, ko negalima rašyti", – svarstė Z.Vaigauskas.

Ir šį kartą, likus parai iki rinkimų, kai bet kokia rinkimų agitacija draudžiama, socialiniuose tinkluose ji galės lietis nevaržoma.

"Mes gauname skundų dėl politinės reklamos socialiniuose tinklalapiuose, mums kažkiek jie užkliūna. Bet socialinis tinklas skiriasi nuo žiniasklaidos priemonių, kur žmonės siekia rasti bendrą informaciją. O ką mes galime padaryti, jeigu žmona agituos ar savo draugams siuntinės reklamines žinutes?" – klausė Z.Vaigauskas.

Kandidatų rinkimų braižas

Politologas L.Bielinis pripažino, kad aktyviau rinkimų kampanija vyksta internete, tačiau esą nereikia pamiršti, kad aktyviausi yra tie rinkėjai, kurie žiūri televizorių, skaito laikraščius ir apie kandidatus diskutuoja su kaimynais ar pažįstamais.

"Prezidentės D.Grybauskaitės administracinis resursas rinkimų kampanijos išnaudotas maksimaliai. Netgi patys menkiausi įvykiai susieti su Grybauskų kaimu tampa informacija, žinia, kuri visiškai neesminė", – pabrėžė L.Bielinis.

Tik A.Zuoko ir N.Puteikio rinkimų kampanija yra išsiskirianti bendrame fone. Neabejojama, kad jie pritrauks dalį rinkėjų.

"Abu jie puikiai supranta, kad nelaimės prezidento rinkimų, neišeis net į antrą turą, bet žino, kad vienam jų artėja savivaldos rinkimai ir reikia išlaikyti pozicijas Vilniaus miesto taryboje, o kitam – netrukus Seimo rinkimai. Todėl tiek A.Zuokas, tiek N.Puteikis per prezidento rinkimus akcentuoja dėmesį į save, tikėdamiesi pergalės kituose rinkimuose", – dėstė L.Bielinis.

Panaši ir B.Ropės situacija. Savivaldybių rinkimai – jo galutinis tikslas. Esą jis nesitiki laimėti prezidento rinkimų, tačiau per šiuos rinkimus save pateiks ir taps ryškiu lyderiu savivaldos rinkimuose.

V.Tomaševskis daugiausia orientuojasi į lenkus ir rusakalbius, todėl elgiasi racionaliai. Politologo teigimu, jis suvokia, kad įtikinti lietuviškai kalbančiuosius jam yra labai brangu ir sudėtinga, todėl apsiriboja tais rinkėjais, kurie jam palankūs.

"A.Paulauskas kritikuoja dabartinę Prezidentę. Tačiau jei ta kritika yra dalykiška, o stilius neperžengia moralės ribų, ji galima. Bet kai per kritiką bandoma save išskirti iš kitų kandidatų, nemanau, kad galima laimėti rinkimus", – mano L.Bielinis.

Z.Balčyčio kampanija labai santūri, kai kurie ekspertai net suabejojo, ar jis pats nori prezidento posto.

"Socialdemokratai stengiasi dirbti su rinkėjais neeskaluodami jokių skandalų, tai – jų stilius, Z.Balčytis jį atitinka. Yra ramus, nuoseklus, neskandalingas. O tai priimtina daugeliui žmonių", – mano politologas.

L.Bielinis mano, kad antras prezidento rinkimų turas veikiausiai bus, nes Z.Balčyčio populiarumas auga.