Pristatydamas atitinkamą Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas jį vadino revoliuciniu. Už projektą po pateikimo antradienį balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, septyni susilaikė. Toliau projektą vertins parlamentiniai komitetai.

Pagal projektą, pirmojoje studijų pakopoje ir vientisosiose studijose būtų skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys: slenkstinis, tipinis ir puikus.

Gerai besimokančiu būtų laikomas studentas, „neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį“.

Numatyta, kad puikiam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas studentas, kuris žino naujausius studijų krypties šaltinius ir gali generuoti, plėtoti naujas idėjas, geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas, netipines studijuojamos krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas. Jis taip pat turėtų mokėti savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti studijuojamos krypties duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus, gebėti logiškai perteikti informaciją ir pan.

Tipiniam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas studentas, kuris žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus, gali pagrįsti esminius studijuojamos krypties pasiekimus, geba taikyti žinias spręsdamas standartines studijuojamos krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas, gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti studijuojamos krypties duomenis, moka perteikti įprastinę studijuojamos krypties informaciją.

Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui būtų priskiriamas studentas, kuris žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus, geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas studijuojamos krypties problemas, gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant studijuojamos krypties duomenis, geba perteikti pagrindinę studijuojamos krypties informaciją, turi savarankiško mokymosi gebėjimų.

Pagal projektą, gerai besimokančių studentų studijas finansuotų valstybė. Jų mokymosi rezultatai būtų peržiūrimi po metų.

R.Paliukas pabrėžė, kad būtina nuo greičiau nustatyti gerai besimokančio studento apibrėžimą, nes jau pernai daugiau kaip 300 studentų nebuvo rotuojami pagal pasiekimų rezultatus. Siekiama, kad naujas apibrėžimas pradėtų galioti šių metų rugsėjį.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius teigė, kad siūloma tvarka iš esmės keičia dabartinę studentų pasiekimų vertinimo sistemą.

„Revoliucinis tam tikra prasme pakeitimas“, – pripažino ir R.Paliukas.

Komiteto vadovas tvirtino, kad keturių parlamentarų pateiktam projektui pritarė visos suinteresuotos pusės: aukštųjų mokyklų, studentų, moksleivių atstovai.

Klausiamas apie studentų vertinimo objektyvumą pagal naująją sistemą, R.Paliukas tvirtino, kad jo pasiekti iš esmės neįmanoma, tačiau naujoji sistema esą turėtų prie to prisidėti.

„Visi sako „už“ ir visi kalba, kad tai turėtų būti priartinimas prie Vakarų Europos vertinimo sistemos, trijų lygių, tribalės sistemos“, – teigė jis.

Konservatorius Valentinas Stundys prognozavo, kad iš pradžių naująją sistemą bus sunku įdiegti, tačiau ji turėtų duoti teigiamų rezultatų.

„Siūlomos sistemos tikslas yra orientuotas į kokybę, į studentų kompetencijas, jų pasiekimų lygmenį ir šiek tiek raginantis atsisakyti senos, įprastos, labai hierarchiškai sutvarkytos vertinimo sistemos“, – tvirtino konservatorius.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius savo ruožtu sakė manantis, kad tripakopė vertinimo sistema iš esmės nieko nekeičia ir ragino šiuo klausimu taisyti Konstituciją.

„Problemą norint spręsti, mano įsitikinimu, reikia nustoti ieškoti nesurandamų ir neįmanomų atrasti sprendimų taisant įstatymą, o reikia taisyti Konstituciją. Tada turėtume gerokai daugiau galimybių rasti racionalų sprendimą“, – kalbėjo jis.

Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškoma ne pirmus metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs Konstitucinis Teismas, juos vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.