Ką išrinks išeivija?

Vakar rinkimų geografo, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docento dr. Rolando Tučo pristatytame 2020 m. Seimo rinkimų apygardų žemėlapio projekte jau nebe 71, o 70 apygardų. Įsteigta atskira Pasaulio lietuviams, o demografiniai pokyčiai privertė perbraižyti didžiąją dalį apygardų, nepaliestos vos keturiolikos ribos, tarp jų Žirmūnų – Vilniuje, Panemunės – Kaune, Marių – Klaipėdoje. Siūloma nauja – Vilniaus Pašilaičių, o dviejų – Pietų Žemaitijos ir Dzūkijos neliko. Tiesa, Dzūkijos pavadinimas išliko – taip pavadinta kita apygarda. Mažėjant gyventojų, į vieną apygardą tenka jungti net trijų savivaldybių rinkėjus. Tokių darinių 2016 m. rinkimuose buvo šeši, dabar – jau dešimt.

Didžiausią revoliuciją sukėlė Seimo šį rugpjūtį priimtas sprendimas įsteigti atskirą Pasaulio lietuvių vienmmandatę apygardą. Anksčiau svetur gyvenantys lietuviai buvo priskirti apygardai Vilniuje, kurioje yra Seimas, – Naujamiesčio. Bet padidėjęs tautiečių aktyvumas per pastaruosius kelerius rinkimus paskatino išeivijai skirti atskirą apygardą.

Tiesa, toks sprendimas vertinamas kontroversiškai. "Žiūrint iš politologinės pozicijos, užsienyje balsuos žmonės, kurie mato Lietuvos vaizdą tik iš tolo, kai kurie mažai besidomintys, kas čia vyksta. Be to, jie turės vieną atstovą, o vieno žmogaus balsas Seime nieko nereiškia. Klausimas, ir kam atstovaus šioje apygardoje išrinktas parlamentaras. Taip, yra bendrų problemų, bet skirtingose šalyse gyvenantys lietuviai ir skirtingos emigracijos bangos jų turi visiškai skirtingų. Ką duos tokios apygardos sukūrimas Lietuvos politinei sistemai? Ar galimybė balsuoti atskiroje apygardoje sugrąžins lietuvius į Lietuvą?" – svarsto politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.

O jei išeivijos entuziazmas balsuoti, suaktyvintas referendumo dėl dvigubos pilietybės, kituose rinkimuose atslūgs?

Bet 2020 m. Seimo rinkimuose užsienio lietuviai rinks savo atstovą. Tiesa, ne iš saviškių emigrantų, nes pagal Konstituciją Seimo nariu gali būti renkamas tik nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo. Užsienio lietuviai paprastai balsuoja už dešiniuosius. 2016 m. jie parėmė konservatorių Žygimantą Pavilionį, 2012 ir 2008 m. – konservatorę Ireną Degutienę. Tad nauja apygarda – gera žinia šiai partijai.

Tuo geros žinios konservatoriams nesibaigia – Vilniuje steigiama dar viena nauja apygarda – Pašilaičių, o, kaip žinoma, sostinė – šios partijos korpostas. 2016 m. net aštuoniose iš dvylikos Vilniaus apygardų triumfavo konservatoriai, rugsėjį pakartotiniuose rinkimuose Žirmūnuose jie laimėjo dar vieną mandatą. Pašilaičių apylinkės, kaip ir visos Justiniškių apygardos, kuriai ji buvo priskirta, rinkėjai pergalę 2016 m. ryškia persvara suteikė konservatoriui Pauliui Saudargui.

Beje, jei projektas bus patvirtintas, visos sostinės apygardos bus vilnietiškos, jose nebus prijungtų kitų savivaldybių rinkėjų. Tad permainos Vilniuje ir pasaulio lietuvių atskira apygarda – gera žinia konservatoriams.

Neliks dviejų

Tačiau liūdna žinia, ir ne pirma pastaruoju metu, "Tvarkos ir teisingumo" partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Jį vieną paliko nuo jo nusisukusi "Tvarkos ir teisingumo" frakcija, be to, netrukus jis praras ir partijos pirmininko postą. Maža to, neliks ir Pietų Žemaitijos apygardos, kurioje jis išrinktas į Seimą. Ši apygarda, apimanti Šilalės rajoną, taip pat ir dalį Šilutės bei Rietavo savivaldybių, išskaidoma.

Naikinama ir Dzūkijos apygarda, apimanti Alytaus rajoną ir dalį Alytaus miesto. Joje 2016 m. pergalę šventė valstietis Petras Valiūnas. Šią apygardą siūlyta išskaidyti jau prieš ketverius metus, nes ji labai nekompaktiška – nuo Čepkelių raisto iki Vilniaus priemiesčių.

Pokyčiai – Kaune ir pakaunėje

Peržiūrėtos ir kai kurių kitų apygardų ribos. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos bus jungiamos prie Kauno miesto Dainavos apygardos, jai suteikiant Karmėlavos vardą. Dainavos apygarda dabar į Seimą išsiuntusi "valstietį" Laurą Stacevičių, rinkimuose pranokusį konservatorių Juozą Pundzių. Iki 2016-ųjų, kai gana netikėtai Kaune praūžė "valstiečių" uraganas, Dainavos apygarda buvo dešiniųjų tėvonija. 2012 m. čia pergalę šventė konservatorius Kazimieras Kuzminskas, prieš tai net trejuose rinkimuose laimėjo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Patenkinti ir Ežerėlio bei Zapyškio gyventojų prašymai juos sugrąžinti į Kauno rajono rinkimų apygardą – jie bus prijungti prie Garliavos apygardos, kur per praėjusius rinkimus laimėjo "valstietis" Kęstutis Bacvinka.

Klaipėda – labiau klaipėdietiška

Perbraižant rinkimų apygardas, grynai klaipėdietiška tapo Danės apygarda, prie jos nebebus jungiami kitų savivaldybių rinkėjai.

Keičiasi Kretingos–Palangos apygarda. Nauja Mėguvos apygarda jungs Palangą ir šiaurinę Klaipėdos rajono savivaldybės dalį.

Perbraižant apygardas labiausiai baiminamasi džerimanderingo – sąmoningo manipuliavimo rinkimų teritorijų ribomis, suskaldant arba sujungiant jas taip, kad tam tikrų politinių pažiūrų, tautybės, socialinio sluoksnio rinkėjai turėtų kuo mažiau atstovų. Kai kurie politikai pripažįsta, kad po nepriklausomybės atkūrimo formuojant Varėnos–Eišiškių apygardą taip paskaidyti lenkų balsai. Pasak R.Tučo, braižant apygardas reikia remtis neutralumu, stengtis nejungti akivaizdžiai skirtingų rinkėjų regionų.

Jo manymu, apygardas suskirstyti būtų lengviau, jei Seimo rinkimų įstatyme nebūtų reikalavimo ne tik paisyti daugmaž vienodo jų dydžio, savivaldybių administracinių teritorijų ribų, bet ir laikytis istoriškumo – kad jos kuo mažiau būtų keičiamos. Tačiau politikai bando kiek įmanoma išsaugoti apygardas, kuriose jie išrinkti.

Lauks pasiūlymų

Apygardų žemėlapis perbraižomas antri rinkimai iš eilės. Iki 2002 m. daugmaž tilpome į Europos Tarybos gerosios rinkimų praktikos reikalavimus, kad rinkėjų skaičiaus apygardose nuokrypis neviršytų jų vidurkio daugiau nei 10 proc. (šiandien tai – nuo 31 200 iki 38 100 rinkėjų). Apygardos buvo kiek koreguojamos iš vienos į kitą perkeliant po kokią apylinkę.

Tačiau prieš 2004 m. rinkimus į tas ribas netilpo jau nemažai apygardų. Politikai, užuot perbraižę apygardų žemėlapį, įstatymu leido 20 proc. nuokrypį į vieną ar kitą pusę, vadinasi, tarp apygardų tapo galima iki 40 proc. disproporcija. Po 2015 m. Konstitucinio Teismo nutarimo Seimo rinkimų įstatyme sugrąžintas 10 proc. leistinas nuokrypis. Apygardos perbraižytos, nes keliolika jų peržengė net ligi tol galiojusias 20 proc. nuokrypio ribas, o Europos Tarybos gerosios praktikos reikalavimų neatitiko net per 40 iš 71 apygardos.

Kaip techniškai atrodo rinkimų apygardų žemėlapio braižymas? "Imu apylinkių rinkėjų skaičių duomenis, skaičiuoju, kokią santykinę dalį nuo vidurkio jie sudaro. Panaudodamas geografinės informacijos sistemos duomenų sisteminimo, erdvinės analizės ir modeliavimo technologijas, apygardas dedu kaip dėlionę, kur įmanoma stengdamasis paisyti savivaldybių ribų, bet vienur jas tenka skaidyti, kitur jungti. Nėra paprasta, nes čia kaip domino: pajudinus vieną kauliuką, sujuda visi", – aiškina rinkimų geografas R.Tučas.

Apygardų naujas ribas tikimasi patvirtinti iki Naujųjų metų. Apie vakar pateiktą projektą nuomonę išsakyti gali ir visuomenė: Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlymų lauks iki šių metų lapkričio 8 d. e.paštu [email protected].