„Pasirašiau kreipimąsi į Seimo pirmininką, kad būtų išbrauktas Remigijus Žemaitaitis iš NATO Parlamentinės Asamblėjos sudėties ir tokį nutarimą, kad, registruotų Seimo pirmininkas“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Konservatorių frakcijos kreipimesi nurodoma, jog dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados R. Žemaitaitis neatitinka reikalavimų būti Asamblėjos dalimi.

„Atsižvelgdami į tai, kad VSD pateikė išvadą, jog R. Žemaitaitis negali dirbti su įslaptinta informacija dėl tam tikrų parlamentaro savybių bei poelgių, kurie gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui, prašome išbraukti R. Žemaitaitį iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, kaip neatitinkantį reikalavimų, keliamų pareigybėms, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti su įslaptinta informacija“, – teigiama dokumente, kurį matė BNS.

Anot M. Lingės, frakcija į Seimo pirmininką kreipėsi, siekdama eiti „švariu statutiniu būdu“ – kad nutarimas atsirastų „iš to, kam ši pareiga tenka pirmiausia“.

„Jeigu ne, tai dar yra kelių, tai gali būti ir, na, antradienį yra opozicinė darbotvarkė, ji yra liberalų, tai gal kažkaip jos formatą galima išnaudoti tada tokio nutarimo atsiradimui“, – teigė konservatorius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė, jog liberalai per savo opozicinę darbotvarkę yra pasirengę pateikti pasiūlymą išbraukti R. Žemaitaitį iš delegacijos, jeigu iki to laiko Seimo pirmininkas nepriims sprendimo.

Pasak politikės, VSD rekomendacija dar kartą patvirtina, jog dėl R. Žemaitaičio patikimumo kyla klausimų.

Seimo delegaciją NATO Parlamentinėje Asamblėjoje sudaro keturi nariai, dar trys yra juos pavaduojantys.

Asamblėjos pirmininkas Juozas Olekas BNS teigė, jog delegacijoje dirbantys politikai neprivalo turėti leidimo dirbti su informacija, pažymėta grifu „visiškai slaptai“.

„NATO parlamentinė asamblėja yra vienas iš svarbiausių, rimčiausių tarptautinių forumų, kuriuose dalinamasi ir labai jautria informacija. Net jeigu formaliai tokio leidimo (dirbti su informacija, pažymėta grifu „visiškai slaptai“ – BNS) nereikalaujama iš delegacijos narių, bent jau ne visuose susitikimuose, bet, akivaizdu, kad mes norėtume deleguoti tokius žmones, kuriais galima pilnai pasitikėti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai aš manau, kad šį politiką reiktų perkelti į kitą delegaciją, į kitą formatą ir išbraukti iš NATO, bet taip pat ir koalicijai kyla pagrįstų klausimų, kaip koalicijos formatuose bus aptarinėjami jautrūs klausimai, nes neįmanoma koalicijoj dirbti tokiu metu, neaptarinėjant pakankamai subtilių klausimų, susijusių ir su saugumu, ir su gynyba, ir su mokesčiais“, – pridūrė ji.

Kaip rašė BNS, VSD rekomendavo neišduoti leidimo „Nemuno aušros“ lyderiui dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta grifu „visiškai slaptai“.

Tokį sprendimą VSD grindė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu, kuriuo politikas pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat politiko lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.

KT R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją dėl pasisakymų apie žydus ir Holokaustą, tuomet jis apkaltos proceso išvengė atsisakydamas parlamentaro mandato. Spalį jis vėl išrinktas į parlamentą.

Byla dėl jo pasisakymų yra nagrinėjama ir Vilniaus apygardos teisme, pernai gruodį panaikinus parlamentaro teisinę neliečiamybę.

Sprendimą, ar leisti parlamentarams dirbti su įslaptinta informacija, suteikia Seimo pirmininkas, gavęs VSD išvadą.

Parlamento vadovo patarėja Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė BNS teigė, jog „jei rekomendacija neigiama, leidimai neišduodami“.