„Labai svarbu yra centralizuotas koordinavimas, nes kiekviena ministerija kažką turi apie regionus, kažką turi apie savivaldybes. Tai centrinis koordinavimas, kuris surinktų viską į vieną ir tarsi jau pradėtų pirmus žingsnius, kaip Regionų ministerija, galėtų būti papildomo padalinio atsiradimas prie Vyriausybės kanceliarijos“, – pirmadienį vykusiame susitikime su Mišrios Seimo narių grupės nariais kalbėjo socialdemokratė.
„Tada galbūt po tam tikro laiko, kai susidėliotume visus dalykus, gal tai ir išaugtų irgi į papildomą ministeriją, tuo labiau, kad galima gal ir sujungti kokias nors kitas ministerijas į vieną ir nedidinti ministerijų skaičiaus“, – pridūrė ji.
Planus įsteigi naują ministeriją turėjo atsistatydinusi XIX Vyriausybė, ji ketino Regionų ministeriją įkurti iki 2026 metų vidurio.
Kaip BNS skelbė, ši institucija būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės juose gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą.
Regionų ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, jos įkūrimas įtvirtintas anksčiau priimtoje Vyriausybės programoje.
I. Ruginienė teigė šį klausimą su šalies vadovu jau aptarusi.
„Su prezidentu kalbėjome, mūsų intencija yra mažinti biurokratinį aparatą ir mažinti biurokratinę naštą, tą tikrai tęsiu, kad ir sunki diskusija, bet tikrai tęsiu“, – kalbėjo politikė.
Ji taip pat akcentavo, kad iki šiol vykęs naujos institucijos kūrimo procesas netenkina, nes „visos ministerijos atsikratė pundelių, kurie problemas kelia“.
„Tikslas yra ne toks. Tikslas yra stiprinti savivaldą, tikslas yra stiprinti regioniškumą. Tai atitinkamai ir veiksmai turi būt planuojami būtent ta linkme. O jeigu taip sustiprės tas koordinavimas ir matysime, kad tikrai yra reikalas ministerijai, kodėl ne?“ – teigė I. Ruginienė.
Pernai rugsėjį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų galvoja Regionų ministeriją esant nereikalinga, penktadalis manė, kad ji reikalinga, o dar beveik trečdalis respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Pritaria priemokų už valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas naikinimui
I. Ruginienė sako, kad siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas yra geras sprendimas, tačiau neatmeta galimybės jį koreguoti.
„Atsisėsime su sveikatos ministre, dar kartą peržiūrėsime, dar kartą pasianalizuosime detales, bet kad priemokų naikinimas yra geras žingsnis, man atrodo, jūs visi irgi pritarėte, bent jau pavasarį“, – Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje sakė I. Ruginienė.
„Bet jeigu reikės ieškoti kompromisų, tai aš esu kompromisų žmogus“, – pridūrė ji.
Kaip skelbė BNS, minimoms Vyriausybės teiktoms pataisoms dėl priemokų naikinimo birželį po pateikimo jau yra pritaręs Seimas.
Pagal pataisas, gydymo įstaigos jau nuo kitų metų nebegalėtų už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės teigimu, jeigu pacientas turės šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją-specialistą, o paslaugą teikianti įstaiga bus sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, ši paslauga privalės būti suteikta nemokamai, nepaisant, ar ta įstaiga privati, ar valstybinė.
Anot ministrės, prieš įsigaliojant įstatymo pakeitimui bus išplėstas kompensuojamų medicininių indikacijų sąrašas, padidinti paslaugų įkainiai, taip pat bus nustatyti išimtiniai atvejai – Vyriausybė patvirtins medicininių indikacijų ir priemonių sąrašą, už kuriuos bus galima primokėti, tačiau tai lems žmogaus sveikatos būklė.
Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.
Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.
Pataisų priėmimui dar reikalingi du balsavimai Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš ministerijų miestelį, bet už sporto rūmų vertimą kongresų centru
Premjerui Gintautui Paluckui gegužę paskelbus, kad ministerijų miestelio A. Goštauto gatvėje, Vilniuje, nebus, I. Ruginienė taip pat sako, kad projektas nebus tęsiamas.
„Netęsiu (statybų – BNS), nebent ateis meras ir galėsime kažkaip pasiplanuoti. (...) Siūlau palaukti savivaldybių rinkimų“, – susitikime su Mišrios Seimo narių grupės atstovais kalbėjo socialdemokratė.
„Šiai dienai turime nemažai iššūkių finansinių tiek su gynyba, su kitais klausimais, nežinau, ar tai (ministerijų miestelis – BNS ) tikslinga“, – pridūrė I. Ruginienė.
Pasak jos, daugelis ministerijų yra po renovacijų, o jose darbo sąlygos pakankamai neblogos.
I. Ruginienė taip pat atkreipia dėmesį į darbuotojų apklausas, parodžiusias, kad jie nenori keltis į office space erdves.
Kandidatė į premjeres, be kita ko, abejoja, ar „tokioje jautrioje geopolitinėje situacijoje vienoje vietoje turėti visą Vyriausybės korpusą, saugu ir protinga“.
I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad griūvantys Sporto rūmai galėtų virsti Kongresų ir konferencijų centru.
„Norėčiau, nes tokio objekto nėra“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Balandį G. Paluckas teigė, jog ministerijų miestelio projektas galėtų būti parduotas privačiam statytojui.
Praėjusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė buvo numačiusi, jog kvartale Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, bus atnaujinta 73 tūkst. kv. metrų patalpų, čia galėtų dirbti apie 4 tūkst. žmonių.
Tuo metu liepą Vyriausybė, dar vadovaujant G. Paluckui, pranešė, kad buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose bus įrengtas kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centras, be to, bus sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija, įamžinti Sausio 13-osios įvykiai.
Naujausi komentarai