Už tai, kad siūlymas būtų apsvarstytas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 25 , o susilaikė 23 parlamentarai. Dabar nutarimo projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai, o Seimas dėl komisijos sudarymo apsispręs  kovo 20 dieną.

„Šia komisija turėtume nustatyti problemos mastą“, – teigė nutarimą dėl komisijos sudarymo pristatęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. 

Valdantiesiems priklausančių socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis parlamentarams siūlė „susikoncentruoti į tiesioginį darbą, o ne komisijų kūrimą“. 

Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinių konservatorių frakcija – dėl komisijos sudarymo surinkta 38 parašai. Parlamentinį tyrimą daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Pagal Seimo statutą, inicijuoti tyrimą gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų – ne mažiau kaip 36 iš 141.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui  Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą. 

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.   

R. Karbauskis ir S. Skvernelis nepritaria

Seimui antradienį svarstant, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl didelių dirbamos žemės plotų valdymo ir įsigijimo, premjeras ir „valstiečių“ lyderis – vienas didžiausių žemvaldžių – teigia tokiai komisijai nepritariantys.

Saulius Skvernelis sako, kad dirbamos žemės įsigijimo teisėtumo klausimus turi nagrinėti teisėsauga arba atsakingos už sklypų prekybą institucijos, o ne Seimas.  

Ramūnas Karbauskis žada nedalyvauti balsavime.

„Laikausi nuosekliai pozicijos. Manau, kad tuos klausimus, kuriuos turi tirti arba teisėsauga, arba institucijos, atsakingos už veiklos priežiūrą ir kontrolę, tą turi ir daryti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė premjeras. 

Anot jo, jeigu iš institucijų atsakymų bus matyti, kad yra paliktos teisinio reguliavimo spragos, tada „politiniai sprendimai turės būti priimti Seime“.

S. Skvernelis teigė tokios pačios pozicijos laikęsis ir dėl LRT veiklos tyrimo komisijos.

Laikausi nuosekliai pozicijos. Manau, kad tuos klausimus, kuriuos turi tirti arba teisėsauga, arba institucijos, atsakingos už veiklos priežiūrą ir kontrolę, tą turi ir daryti.

R. Karbauskis tikino, kad ši komisija yra „pritempta“.

„Nutaikyta į savivaldybių rinkimus“,  – teigė R. Karbauskis.

Paklaustas, kaip jis balsuos dėl komisijos sudarymo, parlamentaras pareiškė abejojantis, ar dalyvaus balsavime.

„Nežinau. Tikriausiai nedalyvausiu visai diskusijose ir balsavimuose, nes opozicijos lyderis (Gabrielius Landsbergis – BNS) yra pasakęs, kad tai nutaikyta į mane, tik parašyti to negalėjo, nes prieštarautų Konstitucijai“, – žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.