„Didžiausias smūgis ir turi būti būtent per ekonomiką, ir tą pajus pirmiausia šalies gyventojai, aišku, galbūt diktatorius tą pajus pats paskutinis, nes jam nerūpi niekas. Ir tie kareiviai, kurie kaip į mėsmalę pasiųsti į Ukrainą, ar jo žmonės, kur rublis nuvertėjo per porą dienų 30-40 procentų ir panašūs dalykai. (...) Tai tas spaudimas tikrai bus paveikus visomis prasmėmis ir technologijoms, ir visa kita“, – penktadienį „Žinių radijui teigė S. Skvernelis, komentuodamas D. Grybauskaitės raginimą į karą atsakyti karu.
„Bet šiandien tas viešas, toks garsus pasakymas arba pasiūlymas pradėti karą... Tai pagalvokime, kas tą karą turi pradėti. Jei raginame NATO pradėti intervenciją arba karą, tai liečia ir mus. Tą turime žinoti, ir Lietuvos žmonės, ir Lietuvos kariai turėtų įsijungti ir tą pajaustų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vis dėlto S. Skvernelis neatmeta, kad nesustabdžius V. Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse. Todėl, anot jo, NATO įsitraukimas turėtų būti ne karinis, tačiau suteikiant Ukrainai visokeriopą paramą.
Jei raginame NATO pradėti intervenciją arba karą, tai liečia ir mus. Tą turime žinoti, ir Lietuvos žmonės, ir Lietuvos kariai turėtų įsijungti ir tą pajaustų.
„Teisingas pasakymas, kad, jei nebus sustabdyta invazija Ukrainoje, greičiausiai po jos būsime mes, ir turbūt šiandien nėra nė vieno žmogaus, kuris šimtu procentų galėtų pasakyti Lietuvos žmonėms, kad Lietuva yra visiškai saugi ir nė viena Baltarusijos ar Rusijos paleista raketa nenukris ant mūsų miestų, ant mūsų namų, ant mūsų gatvių“, – svarstė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
„Bet vis tai reikia daryti kitokiais būdais, istorijos pavyzdžiai parodė, kad visokeriopa parama kovojančiai valstybei gali būti teikiama ir turi būti teikiama. Jei ukrainiečiai prašo, kad jiems šiandien reikalingi naikintuvai, tai tie naikintuvai tyliai, ramiai, be reklamos, be viešo pareiškimo turi atsidurti Ukrainoje“, – teigė jis.
Gali sukelti didžiulį branduolinį pavojų visai Europai
S. Skvernelis pabrėžia, kad Ukrainoje esančios atominės gali sukelti didžiulį branduolinį pavojų visai Europai tiek dėl tyčinių Rusijos kariuomenės veiksmų, tiek ir dėl atsitiktinio pataikymo į elektrinę.
„Tai karas ne vien dėl Ukrainos, o dėl Europos ateities. Ir jeigu kas galvoja, kad šiandieną galima arba reikia stengtis išvengti branduolinio karo, tai nepamirškime – Ukraina yra branduolinė valstybė ir šios nakties pavyzdžiai parodė tai. Ten yra didžiausias atominių elektrinių kiekis Europoje ir didžiausia atominė elektrinė Europoje“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Tai tą branduolinio karo pradžią galima turėti Ukrainos teritorijoje ir nenaudojant branduolinio ginklo, jeigu ukrainiečiams nepavyks apsiginti“, – pridūrė jis.
Tai tą branduolinio karo pradžią galima turėti Ukrainos teritorijoje ir nenaudojant branduolinio ginklo, jeigu ukrainiečiams nepavyks apsiginti.
Politikas neatmeta galimybės, kad sprogimas vienoje iš Ukrainos atominių elektrinių galėtų įvykti tiek dėl tyčinių Rusijos kariuomenės veiksmų, tiek ir dėl atsitiktinio pataikymo į elektrinę.
„Žinant, kaip okupanto kariuomenė „puikiai kovoja“ ir kokie jos ginklai yra, kaip jie sako, „taiklūs ir tikslūs“, tai gali būti taip, kad tai nebūtinai ir specialus incidentas, speciali ataka būtų. Gali būti atsitiktinis pataikymas į elektrinę arba gali būti ir specialus. Irgi neatmestume to, nes matome, kaip ta šalis naudoja visus barbariškus metodus“, – svarstė ekspremjeras.
Todėl S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad elektrinės yra tie objektai Ukrainoje, kurie, pasak jo, gali sukelti didžiulį branduolinį pavojų visai Europai.
„Ir neaišku, įvykus incidentui, sprogus reaktoriui arba pažeidus reaktorių, kur tas radioaktyvus debesis pradės keliauti. Nebūtinai į Rytų pusę, gali būti ir į Vakarų pusę. Tai yra didžiulis pavojus, didžiulė grėsmė. Ir jeigu dar kažkas turėjo iliuzijų, kad galbūt tie objektai bus kažkaip dar aplenkti, tai šios nakties įvykiai parodo, kad tikrai ne“ , – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Zaporožės atominėje elektrinėje penktadienio rytą kilo gaisras, kai ją, kaip skelbia Ukrainos valdžia, apšaudė įsiveržusios Rusijos pajėgos. Visgi Ukrainos avarinės tarnybos penktadienį pranešė užgesinusios gaisrą didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusijos įvykdytas atominės elektrinės apšaudymas pietryčių Ukrainos Zaporožės mieste gali „tiesiogiai kelti grėsmę visos Europos saugumui“.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Pavasario sesijoje prioritetu turės būti šalies saugumas
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad naujoje parlamento sesijoje privalo būti svarstomi prioritetiniai Lietuvos saugumo klausimai, taip pat reikės spręsti, kaip padėti pažeidžiamiems gyventojams atlaikyti toliau kylančias kainas. Be to, ekspremjero teigimu, valdantieji iš sesijos darbotvarkės turėtų pašalinti antraeilius ir galimai visuomenę kiršinančius klausimus.
„Seimo sesija turės būti tokia, kad ji aprėptų dabar prioritetinius klausimus. Tikrai niekur nedingsime nuo mūsų šalies saugumo klausimų, kalbant tiek apie mūsų kariuomenę, tiek apie jos aprūpinimą, tiek apie tolesnius kolektyvinius gynybos veiksmus“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo S. Skvernelis.
Seimo sesija turės būti tokia, kad ji aprėptų dabar prioritetinius klausimus. Tikrai niekur nedingsime nuo mūsų šalies saugumo klausimų.
„Dar prieš savaitę atrodė, kad tai vis dėlto labiau teorinės pratybos ar pasvarstymai, o šiandien tikrai aiškiai reikia žinoti, pirmiausia kokie mūsų pajėgumai pradedant nuo civilinės saugos, kokie yra mūsų ir poreikiai. Tie klausimai bus prioritetiniai“, – pabrėžė politikas.
Svarbūs, anot S. Skvernelio, turės būti ir socialiniai klausimai, kurie, jo nuomone, gali tapti dar opesni, dėl karo Ukrainoje prognozuojant dar brangesnius energijos išteklius.
„Tikėtis, kad energetinių resursų kainos kris, dabar visiškai naivu. Valstybė turi pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir amortizuoti tą socialinę įtampą, kuri buvo ir niekur nedingo. Dabar tik dar daugiau turbūt padidės“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie toliau augančią infliaciją, S. Skvernelis sutiko, kad iki karo viena pagrindinių šalies aktualijų buvusi problema yra užgožta, vis tik valdantieji turės ieškoti, kaip kainų kilimą pažaboti.
„Nacionalinė valdžia, vyriausybė turės galvoti apie priemones infliacijai suvaldyti, kokios bus taikomos nacionaliniu lygmeniu. (...) Tie klausimai nėra į stalčių padėti, bet sulaukia mažiau dėmesio. Ir tai natūralu“, – teigė S. Skvernelis. Statistikos departamento duomenimis, lyginant su praėjusių metų vasariu, kainos pakilo 13,9 proc.
„Valdančiųjų uždavinys yra tokią darbotvarkę sudaryti“, – tikino politikas, kartu akcentavęs, kad jo vadovaujama frakcija, kaip „konstruktyvi opozicija, yra pasirengusi svarstyti, padėti ir pritarti“ svarbiausiems su šalies išlikimu ir gynyba susijusiems klausimams.
Kinija gali padėti griežtų Vakarų sankcijų sulaukusiai Rusijai
S. Skvernelis: Kinijos pagalba Kremliui neatstotų sankcijų, kurias Vakarai taiko Rusijai
S. Skvernelis sutinka, kad Kinija gali padėti griežtų Vakarų sankcijų sulaukusiai Rusijai. Tačiau Pekino pagalba Ukrainą užpuolusiam Kremliui, tikina politikas, neatsvers Vakarų taikomų sankcijų.
„Kinija šiuo atveju laikosi pakankamai neutraliai, bet gali būti taip, kad bus suteikta pagalba Rusijai. Bet aš nemanau, kad atstotų visas priemones ir sankcijas, kurias Rusijai taiko pasaulis ir Vakarų valstybės. Kinijos ekonomika labai stipri ir auganti, bet tai nėra išsigelbėjimas Rusijai orientuotis vien tik į Kiniją“, – „Žinių radijui“ sako S. Skvernelis.
„Pasaulio ekonomika tokia, kad vien savarankiškai be tarptautinių logistikos ir gamybos grandinių galutinio produkto neturėsi. Gali turėti tarpinį, pasistengti turėti galutinį produktą, bet apie jo kokybę, patikimumą ar patogumą būtų galima ilgai diskutuoti“, – pridūrė S. Skvernelis.
Vasario 24-ąjąija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
