Seime kalbėjęs E. Sabutis atkreipė dėmesį, kad „čekiukų“ skandalai iškilo 2023 m., vykstant vietos savivaldos rinkimams. Anot jo, artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, žiniasklaidoje pasirodė vieno iš socdemų lyderių, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus interviu, kuriame jis kalbėjo apie kylančius partijos reitingus, politiko klausta, ar jis norėtų dirbti ministru pirmininku.

„Tačiau nepraėjus nė dviem mėnesiams, Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl visų 2019-2023 metų Jonavos rajono savivaldybės kadencijos tarybos narių, tame tarpe – merų ir merų pavaduotojų, ir būtent kažkodėl tuometinio mero (M. Sinkevičiaus – ELTA) byla buvo išskirta ir nagrinėta viena pirmųjų. Greičiausiai tai yra visiškas atsitiktinumas“, – aiškino E. Sabutis.

Parlamentaras priminė, kad šių metų rugpjūtį jis sulaukė iš savo kolegų palaikymo ir raginimo pretenduoti į premjero poziciją. Visgi, anot E. Sabučio, pasiekus žiniai, jog „čekiukų“ byloje jam suteikiamas specialiojo liudytojo statusas, jis kandidatuoti į Vyriausybės vadovus atsisakė.

„Taigi, du politikai, dvi praktiškai analogiškos situacijos ir du sutapimai. Galbūt, greičiausiai taip ir ir yra“, – svarstė Seimo narys.

Pasak E. Sabučio, tyrimas dėl Jonavos savivaldybės tarybos narių išlaidų pradėtas 2023 m. birželio 5 d., o jo paties byla iš tyrimo išskirta 2025 m. rugpjūčio 7 d. Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019-2023 m. Jonavos rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu vicemeru dirbo pusantrų metų. Taigi, kaip svarstė E. Sabutis, jo byla turėjo būti mažiausia savo apimtimi visame tyrime, tačiau teisėsauga ją ruošė daugiau negu dvejus metus.

„Net neabejoju, kad mano bylos apimtis tarp visų tiriamųjų yra pati mažiausia. Mažiausios apimties bylai paruošti reikėjo daugiau negu dvejų metų ir ikiteisminio tyrimo pabaiga visiškai atsitiktinai sutapo su galimu, bet neįvykusiu pokyčiu politinėje karjeroje. Tuo tarpu keturių metų mero (M. Sinkevičiaus – ELTA) kadencijos bylai paruošti ir perduoti teismui prireikė vos kelių mėnesių. Turbūt tai irgi atsitiktinumas“, – savo pastebėjimais dalijosi socdemų atstovas.

E. Sabutis savo kalboje atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2024 m. pradžioje Jonavos rajono savivaldybė jam pateikė du raštus, kuriuose esą nurodoma, jog pati savivaldybės administracija per klaidą jam už tarybos nario veiklą išmokėjo daugiau negu reikia. Parlamentaras tąkart grąžinęs pinigus. E. Sabutis teigė galvojęs, jog po šių veiksmų teisėsauga jam pretenzijų neturės.

Parlamentas priminė ir kandidatuojančiųjų į ministro pareigas tvarką – prievolę institucijos pateikti apie asmenį visą reikalingą informaciją, kuri gali kelti abejonių dėl žmogaus tinkamumo pareigoms užimti.

E. Sabutis akcentavo, kad jam 2024 m. pabaigoje kandidatuojant į susisiekimo ministrus, tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek ir tuometiniam ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui institucijos turėjo pateikti informaciją apie pradėtą „čekiukų“ bylą.

„Nei iš ministro pirmininko, nei iš prezidento 2024 metų pabaigoje nesulaukiau jokio klausimo, jokio priekaišto ir jokios abejonės dėl savo praeities“, – stebėjosi E. Sabutis.

T. Martinaitis: tyrimai tapo ne skaidrumo, o kontrolės įrankiu

Kitas teisinės neliečiamybės netekęs socialdemokratų atstovas T. Martinaitis taip pat kėlė klausimus dėl teisėsaugos darbo metodų.

Pasak parlamentaro, susidaro įspūdis, kad įtarimai „čekiukų“ bylose reiškiami politikams tada, kai šie nutaria pretenduoti į aukštesnes pareigas.

„Šiandien vadinami „čekiukų“ tyrimai galimai tapo ne skaidrumo, o politinės kontrolės įrankiu. (...) Įtarimai atsiranda tada, kai žmogus kandidatuota į aukštesnes pareigas ar sulaukia daugiau dėmesio“, – kalbėjo iš Seimo tribūnos T. Martinaitis.

Jo teigimu, taip pat keista ir dėl to, kad teisėsaugos akiratyje yra atsidūrę būtent 2019-2023 m. kadencijos savivaldybių tarybų nariai.

„Šiuo metu kalbame tik apie 2019-2023 metų kadenciją, tačiau, kas paneigs, kad siekiant ir toliau palaikyti politinę įtampą, ateityje gali būti keliami klausimai ir dėl ankstesnių laikotarpių?“, – kėlė klausimus socdemas.

„Vienuose tyrimuose politikams taikoma civilinė atsakomybė, o kituose atvejuose – baudžiamoji. Ir tai vis dėlto jau kelia rimtų abejonių tiek dėl sprendimų objektyvumo, tiek dėl ir dėl vienodų standartų visiems taikymo“, – tęsė kalbą T. Martinaitis.

Jis teigė savo ruožtu grąžinęs Akmenės rajono savivaldybei išmokas, dėl kurių kilo abejonių. T. Martinaitis neslėpė manęs, kad tuo istorija ir baigsis, nes niekam jam jokių priekaištų neturėjo.

„Jei vis dėlto buvo kažkokių netikslumų, jie turėjo būti sprendžiami iš karto, o ne po šešerių metų“, – sakė T. Martinaitis.

Imunitetai panaikinti supaprastina tvarka

Seimas antradienį supaprastinta tvarka panaikino „čekiukų“ bylose figūruojančių parlamentarų, socdemų atstovų E. Sabučio ir T. Martinaičio imunitetus.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei praėjusią savaitę pristačius prašymus panaikinti minėtų politikų imunitetus, pastarieji kreipėsi į Seimą, pareikšdami, kad sutinka, jog jų teisinė neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka.

Kaip numato Seimo statutas, tokiu atveju laikinoji parlamento tyrimo komisija nėra sudaroma.

Teisėsaugos duomenimis, laikinasis susisiekimo ministras, Seimo narys E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono tarybos narios pareigas, galėjo suklastoti 18 išmokų avanso apyskaitų ir pasisavinti beveik 3 tūkst. eurų.

Anot prokuratūros, teisėsaugos surinkti duomenys leidžia manyti, jog T. Martinaitis, dirbdamas Akmenės rajono savivaldybės tarybos nariu, galėjo suklastoti 12 išlaidų ataskaitų. Skaičiuojama, kad iš viso politikas, teisėsaugos duomenimis, galėjo iš savivaldybės pasisavinti apie 3,5 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.