Naujoji premjerė žadėjo, kad daugiau taip nebus, kad emocijoms virti nebus dėl ko, mat pataisos, kurios švelnintų „prisičekutinusių“ politikų atsakomybę, negrįš.
„Žodžio laužymas socialdemokratams nėra jau tokia reta situacija“, – sakė Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.
Bet pataisos grįžo – kol kas tik į komitetą.
„Komitetas privalo apsvarstyti ir pateikti savo išvadą, nesvarbu, ar klausimas numatytas darbotvarkėje, ar nenumatytas“, – aiškino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
„Baudžiamasis įstatymas, jeigu jis lengvina nusikaltusiojo padėtį, galioja atgal. Galiotų visiems „čekutininkams“, kurie praeityje yra padarę nusižengimus“, – tvirtino Seimo narė Agnė Širinskienė.
Bet, anot Seimo teisininkų, socialdemokratų globojamas įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai.
„Paskutinėje redakcijoje nėra neturtinės žalos“, – teigė J. Sabatauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Baudžiamoji atsakomybė politikams būtų taikoma tik padarius didelę turtinę žalą valstybei. Tokia, anot socialdemokratų, būtų nuo 20 tūkstančių. Iki šiol nė vienas „prisičekutinęs“ tiek nesiekė.
Kitaip nei dabar, neturtinė žala – pareigūno vardo pažeminimas ar sumenkinta reputacija – nebūtų vertinama visai.
„Vienokiu ar kitokiu pavidalu norima klausimą išspręsti, juolab kad pačių socialdemokratų tarpe turbūt proporciškai rastume daugiausia politikų, kuriems tai yra aktualu“, – kalbėjo M. Lingė.
Neaišku, kam komitete tokia skuba. Daugybė projektų ir metus laukia, kol bus apsvarstyti.
„Projektas, kaip prioritetinis, juda komitete. Ne veltui įtraukiamas prieš pat sesiją, kaip ypatingai svarbus projektas“, – tikino A. Širinskienė.
Kad pataisos būtų priimtos, likęs paskutinis laiptelis.
„Jeigu pateikiame išvadą, kad prieštaravimas yra, pagrindinis komitetas turi taip sutvarkyti projektą, kad prieštaravimo neliktų“, – tvirtino J. Sabatauskas.
„Iš to, kaip yra paruošta komiteto išvada, akivaizdu, kad bus pritariama Seimo nario Vitalijaus Gailiaus pasiūlymams“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Toks variantas dabartinės tvarkos beveik nepakeistų. Baudžiama būtų ir už turtinę, ir už neturtinę žalą. Tik griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė – švelnėtų.
„Šiandien maksimali sankcija – 7 metai, kaip ir kyšininkams. Siūlau, kad maksimali sankcija būtų 6 metai“, – teigė Seimo narys (LS) Vitalijus Gailius.
Dalis komiteto narių apskritai svarstyti „čekutininkų“ gelbėjimo klausimą atsisakė. Jie darys savaitės pertrauką.
„Keisti teisinio reguliavimo visai nebūtina ir Mindaugo Sinkevičiaus byla tą parodo. Užtenka tik tinkamo, protingo esamos teisės taikymo“, – aiškino buvęs prokuroras Darius Raulušaitis.
Tuo pat metu sukilo per 100 prisidirbusių savivaldybių tarybų narių. Jie kreipėsi į prezidentą, Seimo narius, nors šie pagal Konstituciją jokios įtakos teismams daryti negali.
Nori, kad jų bylos, kaip M. Sinkevičiaus, būtų nutrauktos.
„Norėti nedraudžiama, kiekvienas ieško išeities iš susidariusios situacijos“, – sakė Seimo narys (LSDP) Algirdas Sysas.
„Prašome, kad Seimas kartu su prezidentu įvertintų, ar būtų pakankamas teisinis pagrindas pradėti teisinį persekiojimą ir kodėl persekiojimas yra selektyvinis“, – kalbėjo advokatas Gintaras Černiauskas.
Aukščiausiasis Teismas M. Sinkevičių išteisino, tačiau nesako, kad jo elgesys tinkamas. Kad M. Sinkevičius supainiojo viešus ir privačius interesus, išaiškino Tarnybinės etikos komisija.
„M. Sinkevičiaus byla buvo nutraukta naudojant pagrindinį argumentą, kad vis tik galima švelnesnėmis priemonėmis atkurti teisingumą, gauti žalos atlyginimą“, – tvirtino D. Raulušaitis.
Dabar to paties nori ir kiti.
„Nesuvokiamas klausimas, kaip galima už tą patį traukti vieną tarybos narį baudžiamojon atsakomybėn, kitą – civilinėn atsakomybėn, o kitus visai pamiršti ir net neliesti“, – piktinosi G. Černiauskas.
Rudens sesijoje spręsis dar poros parlamentarų – aušriečio Sauliaus Bucevičiaus ir socialdemokrato Tomo Martinaičio – teisinės neliečiamybės klausimas. Ją panaikinti prašo generalinė prokurorė.
(be temos)