Seimas imsis rekordinio darbo: 11 nutarimų projektų dėl 2022-ųjų metų

Nors tik prasidėjo 2021 metai, Seimas jau galvoja apie kitus, 2022 metus. Ketvirtadienį ant politikų darbo stalo guls net 11 nutarimų projektų, kuriais siekiama paminėti kitų  metų svarbias istorines sukaktis, nusipelniusias asmenybes.

Siūloma pagerbti  R. Kalantą, I. Simonaitytę, J. Meką ir P. Skoriną

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija Seimui siūlo paskelbti 2022 metus Romo Kalantos metais.Tokiu būdu siekiama pabrėžti jo  aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui, pažymėti R. Kalantos protesto akcijos 50-metį, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi.

„Romo Kalantos pasiaukojimas sukėlė pasipriešinimą sovietinei santvarkai“, – pažymima nutarimo projekte.

2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2022-uosius siūlo paskelbti rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos Ievos Simonaitytės metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti jos darbų svarbą ir reikšmę.

2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė.

„Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pabrėžiama, kad būtina „giliau įprasminti socialines, kultūros naujoves pralenkusios garsios asmenybės idėjas.“

Seimo Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas 2022 metus siūlo paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Jis akcentuoja išskirtinį Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai.

Pasak S.  Tumėno,  Pranciškaus Skorinos metai – tai galimybė iš naujo atrasti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą, giliau pažinti itin reikšmingą Pranciškaus Skorinos palikimą ir humanistinę mintį, plėtoti tarpvalstybinį ir tarpkultūrinį dialogą,  padėti Baltarusijai sugrįžti į demokratinių Europos valstybių šeimą.

2022 metais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. 

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija,  atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas, siūlo 2022 metus paskelbti Jono Meko metais.  

J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

J. Mekas nuo 1949 m. gyveno ir kūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet niekada nepamiršo savo šaknų.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Kitais metais – dėmesys Konstitucijos jubiliejui

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Ji akcentuoja šio dokumento reikšmę Lietuvos konstitucionalizmo tradicijai, teisinei valstybei, konstitucinėms vertybėms, pilietinei visuomenei.

2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.

„1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad  Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.

Nutarimo projekte akcentuojama ir tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.

2022 metus siūloma paskelbti Lietuvos universitetų ir Jaunimo metais

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas siūlo paskelbti kitus metus Lietuvos universitetų metais.

Tokį sprendimą jis siūlo priimti siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

Nutarimo projekte siūloma įvertinti visų „Lietuvos universitetų indėlį į valstybingumo stiprinimą, šalies ūkio kūrimą, kultūros plėtotę, nacionalinės savasties supratimą ir visuomenės švietimą.“

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo paskelbti 2022 metus Jaunimo metais. Tokiu būdu ji siekia atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalies viduje bei užsienyje.

2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai. Siūlydama paskelbti 2022 metus Jaunimo metais, Seimo pirmininkė ragina įvertinti jų „istorinį indėlį, prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo Lietuvoje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo.“


Šiame straipsnyje: Seimasprojektai2022 metai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių