- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį leido prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti kadenciją baigiantį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žydrūną Bartkų.
Už tokį sprendimą balsavo 94 parlamentarai, prieš buvo keturi, susilaikė 27 Seimo nariai.
Dalis Seimo narių kėlė klausimus, kodėl Ž. Bartkaus kandidatūra nebuvo pasiūlyta antrai kadencijai, nors priekaištų dėl jo darbo prezidentas neišsakė.
Darbą baigiantis STT direktorius antradienį per susitikimą su opozicine Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija taip pat sakė priekaištų nesulaukęs, bet tvirtino, jog atleidimas iš pareigų pasibaigus kadencijai jam nėra jokia staigmena.
Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad jam buvo pasiūlyta užimti kitas pareigas, kurių neįvardins, bet jis atsisakęs, nes nori pailsėti, taip pat pats spręsti dėl karjeros kelio.
Seimui praėjusią savaitę buvo pateiktas Ž. Bartkaus atleidimas iš pareigų pasibaigus kadencijai, bet padaryta pertrauka demokratų iniciatyva. Frakcija norėjo susitikti su Ž. Bartkumi.
Prezidentas dar svarsto dėl kandidato, vyksta susitikimai, Seimui kandidatūra bus pateikta artimiausiu metu.
Prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui Seimui pristačius prezidento dekretą atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų, parlamentarai taip pat teiravosi, kokių priekaištų valstybės vadovas turi šiai tarnybai ar jos vadovui, kad nesiūlo skirti antrai kadencijai.
K. Budrys teigė, kad vienintelė priežastis yra kovo 29 dieną pasibaigianti kadencija.
Demokratas Vytautas Bakas nuogąstavimus, kad prezidentas nori STT vadovu paskirti sau lojalų asmenį stengiantis nuslėpti per vadinamąją pranešėjo istoriją surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis, perkėlė iš frakcijos susitikimo į Seimo posėdžių salę.
„Galimas pranešėjo pateiktos informacijos tyrimas STT buvo atliktas, atsakymai ir sprendimai nepriimti, todėl aš manyčiau, kad mes turėtume šiandien susilaikyti nuo šio sprendimo ir palikti vadovą toliau vadovauti STT bent laikinai“, – sakė V. Bakas
Vasarį išleistoje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Patikrinimą atlikęs pareigūnas suabejojo, ar šis patikrinimas buvo teisėtas. Jis apie tai prieš kelerius metus informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. Šis kreipėsi į teisėsaugą, STT buvo pavesta atlikti pirminį tyrimą. Po kurio laiko teisėsauga pranešė, kad nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą.
G. Nausėda neigia prašęs VSD patikrinti savo komandos narių ir potencialių finansinių rėmėjų.
V. Bakas ragino neatleisti Ž. Barkaus, kol Seimas neapsispręs, ar dėl VSD veiklos nevertėtų atlikti parlamentinio tyrimo.
Ž. Bartkus STT vadovauja nuo 2018 metų kovo 30 dienos.
G. Nausėda dar nėra pateikęs naujo kandidato į STT vadovus. Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, jog prezidentas ketina teikti buvusio policijos vadovo Lino Pernavo kandidatūrą.
„Prezidentas dar svarsto dėl kandidato, vyksta susitikimai, Seimui kandidatūra bus pateikta artimiausiu metu“, – BNS po Seimo balsavimo sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Pagal įstatymą, STT direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo vadovė abejoja, ar dabar būtų įmanoma pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar dabar tinkamas metas pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos, politinei atmosferai įkaitus dėl pirmalaikių rinkimų siūlymo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: rugsėjį rengti pirmalaikius rinkimus – neracionalu
Valdantiesiems Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD) siūlant pirmalaikius Seimo rinkimus rengti rugsėjo 10 dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai būtų neracionalu. ...
-
Seimo pirmininkė: socialdemokratų siūlymas gynybai skirti 3,5 proc. BVP paimtas „nuo lubų“3
Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teigiant, kad gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog toks skaičius yra „paimtas šiek tiek ...
-
G. Landsbergis Osle su kolegomis aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą5
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Osle dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime, kuriame bus aptartas pasirengimas artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniuje. ...
-
VLKK vadovė apie moterišką pavardę su -a galūne: nesakome, kad jos negali būti9
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Violeta Meiliūnaitė sako, kad moteriškos pavardės su -a galūne įmanomos, bet reikia įvertinti, ar tam laikas, taip pat – koks likimas lauktų šiuo metu leidžiamos šeimin...
-
Čekių skandalo fone – Savivaldybių asociacijos prezidento rinkimai3
Vilniaus rotušėje trečiadienį vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, per jį bus renkamas organizacijos prezidentas bei viceprezidentai. ...
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis9
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų1
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...