Už rezoliuciją balsavo 77 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Pristatydamas dokumentą valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Egidijus Vareikis teigė, kad 2014 metais po Krymo aneksijos ET PA apribojo Rusijos delegacijos teises: Rusijos delegatai neteko teisės būti komitetų pirmininkais, pranešimų rengėjais,  balsuoti plenariniuose posėdžiuose, rinkti Europos Žmogaus Teisių teisėjus ir kai kuriuos kitus Europos pareigūnus.

„Štai po ketverių metų, šiemet, atsirado iniciatyva pabandyti grąžinti Rusijos visas teises Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Šitą ketinama padaryti ganėtinai tokiu grubiu ir kartu keistu būdu, pakeičiant Europos Tarybos Asamblėjos statuto tam tikrus straipsnius“, – tvirtino E. Vareikis.

Rezoliucijoje išreikštas nusivylimas, kad Rusija nevykdo savo duotų tarptautinių įsipareigojimų, kad „siekia pakeisti Europos Tarybos taisykles ir taip panaikinti jai taikomas sankcijas“.

ET PA raginama nepriimti Rusijos siūlomų taisyklių ir procedūrų pakeitimų, leidžiančių organizacijos normas pažeidusiai valstybei narei atgauti teises neįvykdžius Asamblėjos sprendimų.

„Sprendimas priimti Rusijos Federacijos pasiūlymus sukurtų neigiamą precedentą kitoms valstybėms nesilaikyti įsipareigojimų ir pažeistų Europos Tarybos, kaip žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės saugotojos, patikimumą, galėtų sukelti didžiulę šios tarptautinės organizacijos autoriteto krizę“, – teigiama dokumente.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja – seniausias Europoje parlamentinis forumas, įsteigtas 1949 metais. Tai plačiausiai atstovaujama asamblėja Europoje,  turi delegatus iš 47 nacionalinių parlamentų.