Už tai numatantį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą balsavo 12 Seimo narių, prieš buvo 18, susilaikė 48 parlamentarai.

„Šis įstatymo projektas yra ne apie lietuvių kalbą, ne prieš lietuvių kalbą, nė viena papildoma raidė neatsiras nė viename lietuviškame sakinyje ir žodyje. Tai yra asmens žymuo, tai yra kitos tautybės asmens tapatybės žymuo, nurodantis jo priklausymą tautai ir liudijantis jo tautybę“, – pristatydama savo projektą teigė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.

Anot jos, dabar galiojantis įstatymas yra pusiau luptas pusiau skustas, kai Lietuvos piliečių, tačiau ne lietuvių tautybės asmenų, vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra naudojant raides W, Q, X.

Pasak R. Tamašunienės, valstybė turi gerbti savo piliečius ir leisti rašyti jiems savo vardus bei pavardes neiškraipant. Kaip pavyzdį ji minėjo, kad dažni lenkiški vyriški vardai ar moteriškos pavardės turi kietąją „l“ raidę, tačiau jie negali būti parašyti taisyklingai.

„Pavyzdžiui, žmogus turi vardą Ježy, žmogaus pase parašyta „Ežys“, – teigė Seimo narė.

Demokratė Rima Baškienė klausė, ar projekto autoriai supranta, kad pagal jų siūlymą bus įteisinti šimtai kitų kalbų diakritiniai ženklai.

Konservatorius Valdas Rakutis siūlė asmenvardžius rašyti lietuvių kalbos ženklais, o šalia ar antrame puslapyje – originalo forma.

„Kas yra antras, trečias ar šeštas puslapis? Galima ant viršaus Egipto vizą uždėti. Tai nėra tas pats, kas turėti užrašytą dokumente originalią pavardę ir vardą“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Projektu siūlyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybės dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad tokie asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Seimui ne kartą teiktas siūlymas leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai – su diakritiniais ženklais. Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2023 metų birželį.

Tų metų gruodį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau KT pažymėjo, jog  tokie ženklai būtų galimi, jei tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Šios vadovė Violeta Meiliūnaitė tuomet BNS sakė, kad komisija niekada nėra gavusi užklausos dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose, todėl ji nežino, kokia ta išvada būtų.

Lietuvių kalbos institutas yra išsakęs poziciją, kad svetimi diakritiniai ženklai lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose keltų pavojų kalbai.

Kaip skelbė BNS, šių metų vasario 13 dieną Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos piliečio ieškinį dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo, nes, pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.