Šio patikrinimo imtasi po to, kai Seimo narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas paskelbė viešai ir kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl galbūt neteisėto slaptų duomenų pateikimo parlamentinį tyrimą atlikusiai komisijai ir galimo dalies įslaptintos informacijos nutekinimo.

Pasak politiko, VSD pranešėjo komisijos medžiagoje esama tokios informacijos, kuri negali išeiti už konkrečios tarnybos ribų – agentų vardai, pavardės, po priedanga dirbusių pareigūnų tapatybės, konkrečios operacijos ir slapti veiksmai.

„Valstiečio“ teigimu, šią įslaptintą informaciją komisijai pateikė pranešėjas Tomas Gailius.

Be to, į viešuma pateko dalis įslaptintų tyrimo duomenų, susijusių su buvusiais prezidento Gitano Nausėdos patarėjais.

Generalinė prokuratūra parlamentarui nurodė, kad jo keliami klausimai turi būti nagrinėjami vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Šiame įstatyme numatyta, jog kilus įtarimų ar paaiškėjus, kad įslaptinta informacija buvo prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu atliekamas tyrimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė tokį patikrinimą atlikti Seimo kanceliarijai.

„Kreipiausi į Seimo kanclerę ir pavedžiau išnagrinėti pranešimus apie galimą slaptos informacijos nutekėjimą, kaip numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas“, – komentare BNS teigė parlamento vadovė.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas BNS informavo, kad laikinoji Seimo kanclerė Vaida Servetkienė, gavusi Seimo pirmininkės pavedimą, sudarė komisiją atlikti patikrinimą dėl galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo atlikti.

„Teisės aktai tokiam patikrinimui atlikti numato terminą iki 30 darbo dienų, tad komisijai nustatytas terminas iki birželio 14 dienos atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą“, – teigiama kanceliarijos komentare.

D. Gaižauskas apgailestavo, kad tiek laiko užtruko imtis veiksmų siekiant apsaugoti slaptą informaciją.

„Aš Seimo tribūnoje padariau specialų pareiškimą, į kurį ji (Seimo pirmininkė – BNS) turėjo sureaguoti nedelsiant“, – teigė jis.

„Labai įdomu sužinoti, kaip jie viską daro, ar jie tikrai patikrins medžiagos turinį, kokia medžiaga pateko į viešą erdvę, kiek Seimo narių susipažino su tam tikrais duomenimis, kurie pagal principą „būtina žinoti“ negalėjo būti pateikti Seimo nariams. Kalbu apie tam tikrų agentų, asmenų po priedanga, specialių operacijų, tyrimų, veiksmų galimą neteisėtą atskleidimą arba galimą neteisėtą supažindinimą Seimo narių, kurie tikrai neturėjo teisės to žinoti“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo nuomone, efektyviau būtų buvę kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji įvertintų situaciją, nes būtent šios komisijos kompetencija yra spręsti tokius klausimus.

„Prokuratūra nurodė, kad jai norint priimti procesinį sprendimą, ar padaryta nusikalstama veika, reikia oficialaus patvirtinimo dėl nutekinimo. Tą patvirtinimą gali padaryti tik Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija“, – sakė D. Gaižauskas.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas atmeta D. Gaižausko kaltinimus dėl neteisėtų duomenų atskleidimo. Jo teigimu, Seimo nariams pateikta susipažinti su ta informacija, kuriai sutikimą davė Valstybės saugumo departamentas.

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.