Už šią iniciatyvą balsavo 4 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras.

ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius posėdžio metu akcentavo, kad prezidento saugumą užtikrinanti Vadovybės apsaugos tarnyba šią iniciatyvą įvertino neutraliai.

„Vadovybės apsaugos tarnyba yra pateikusi neutralią poziciją dėl įstatymo projekto – kad jie bet kuriuo atveju atliks prezidento gyvenamosios vietos saugumą ir jį užtikrins 24 valandas per parą“, – sakė T. V. Raskevičius.

Pasak komiteto pirmininko, savo poziciją dėl šio Seimo nario Mato Maldeikio siūlymo pateikė ir Prezidentūra.

„Yra suformuluoti Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos tam tikri teiginiai. (...) Juose yra remiamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl materialinių sąlygų užtikrinimo kadenciją baigusiam prezidentui ir jo šeimos nariams“, – sakė ŽTK pirmininkas.

„Tai mano manymu, tie argumentai nelabai siejasi su įstatymo projektu ir nelabai turi su juo ką bendro“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo tris pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.