Seimo komiteto nariai neskuba versti Ž. Pavilionio: posėdyje politikas nepasirodė

Pats Ž. Pavilionis trečiadienį vykusiame Seimo URK posėdyje nedalyvavo, telefonu BNS su juo susisiekti nepavyko.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė atsakymo iš Ž. Pavilionio dėl frakcijos siūlymo trauktis neturintis, tačiau pažymėjo, jog komitetas dirba ir nedalyvaujant pirmininkui.

„Komiteto posėdis įvyko, sprendimai buvo priimti, kiek žinau, visa darbotvarkė buvo pereita, tai reiškia, komitetas gali dirbti, kol Ž. Pavilionis baigs savo rekolekcijas“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė G. Landsbergis.

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka sako sunkiai įsivaizduojantis, kad Ž. Pavilionis galėtų sėkmingai tęsti darbą, tačiau tikisi, jog sprendimą priims pats komiteto vadovas ir atstatydinimo procedūros neprireiks.

„Aš manau, kad komiteto pirmininkas, kaip išmintingas patyręs politikas, priims teisingiausią sprendimą ir tikrai nestatys komiteto narių į nepatogią padėtį, kai reikia apsispręsti, kas gali pirmininkauti tokiam svarbiam Užsienio reikalų komitetui“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Lydeka.

„Iš tiesų aš sunkokai įsivaizduočiau, kad sėkmingai, produktyviai po visų šių skandalų komiteto pirmininkas toliau galėtų eiti pareigas, bet manau, kad labiausiai viską sudėlioja laikas, palaukime“, – reziumavo A. Lydeka.

Seimo URK vadovo pavaduotojas opozicinių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys kėlė klausimą, kodėl Ž. Pavilionį reikia atstatydinti šiuo metu, primindamas, kad prieš pusmetį valdantieji už komiteto vadovą stojo mūru opozicijai inicijavus balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Iš tiesų aš sunkokai įsivaizduočiau, kad sėkmingai, produktyviai po visų šių skandalų komiteto pirmininkas toliau galėtų eiti pareigas, bet manau, kad labiausiai viską sudėlioja laikas, palaukime.

„Lygiai prieš pusmetį mes, opozicija, inicijavome nepasitikėjimo balsavimą Seime dėl Ž. Pavilionio, tada valdančioji dauguma puolė labai ryžtingai jį ginti sakydami, kad jo patraukimas būtų dovana V. Putinui. Dabar aš tiesiog norėčiau išgirsti atsakymus iš valdančiosios daugumos, kas gi pasikeitė, kad taip ryžtingai puolamas žmogus, kuris, jei atvirai, buvo tas, kuris iškėlė problemą, kad keturis mėnesius Vyriausybė slėpė „Belaruskalij“ situaciją po kilimu. Atsakymų nėra, o paaukojamas žmogus, kuris sakė, kad atsakymų nėra“, – žurnalistams teigė G. Surplys.

„Aš visada esu tiesos pusėje, šiuo atveju man atrodo keista, kad prieš pusę metų Ž. Pavilionis buvo ginamas kruvinai, kadangi jo paaukojimas būtų naudingas V. Putinui, o dabar Ž. Pavilionis tiesiog nukirstas dėl to, kad drįso pasakyti tiesą, kas vyksta jo partijoje ir frakcijoje“, – į klausimą, ar palaikytų iniciatyvą atstatydinti Ž. Pavilionį iš pareigų, atsakė G. Surplys.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis tvirtino, kad „situacija be reikalo įkaitusi per daug“, o sprendimą, kaip elgsis komiteto vadovo atžvilgiu, žada „priklausomai nuo diskusijų“.

„Aš vertinu situaciją, kad ji (situacija – BNS) buvo be reikalo įkaitusi per daug per labai trumpą laiką, ir šio ryto posėdis yra pirmas per skandalą, aš tikrai atliepsiu savo sprendimą priklausomai nuo diskusijų, kurios vyks posėdžio metu“, – žurnalistams sakė M. Matijošaitis.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rūta Miliūtė teigė nenorinti užbėgti įvykiams už akių, nes šio klausimo dar nėra svarsčiusi frakcija.

„Kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, kadangi šiuo klausimu turime pasitarti ir frakcijoje, ir tai turėtų būti bendras sprendimas. Manau, laikysimės vieningos nuomonės ir kaip opozicija“, – žurnalistams sakė R. Miliūtė.

„Manau, kad praktikos Ž. Pavilionis tikrai turi labai daug, niekas tuo neabejoja, politikai visada turime daugiau laisvės reikšti savo mintis nei diplomatai, o ar jis per daug temperamentingas – ne man spręsti. Kai kur aš elgčiausi galbūt šiek tiek taktiškiau, bet kiekvienas politikas tuo ir charizmatiškas, kad turi tam tikrų savybių“, – apie Ž. Pavilionio galimybes toliau vadovauti komitetui kalbėjo parlamentarė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį pasiūlė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų dėl komentarų apie „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.

Ž. Pavilionis teigė frakcijos siūlymą trauktis svarstysiantis paaiškėjus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimui.

G. Landsbergis buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, bet ši antradienį vėlai vakare paskelbė, kad ministras turi tęsti darbą.

Komentuodama frakcijos siūlymą Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė minėjo, kad tai lėmė „epizodų seka“.

„Visi puikiai esate sekę, nušvietę viešojoje erdvėje ir aštrią retoriką, ir kartais galbūt keistus pasirinkimus komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo, ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau turbūt, jeigu žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Jos teigimu, Ž. Pavilionio vieši komentarai skyrėsi nuo Vyriausybės pozicijos, ypač dėl baltarusiškų trąšų tranzito.

Premjerė I. Šimonytė pirmadienį interviu LRT pareiškė, kad kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius.

„Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems. Man yra taikoma, bet taip pat ir kitiems“, – sakė I. Šimonytė.

Ž. Pavilionis pastaruoju metu aštriai pasisakė dėl nevykdomų JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Jis teigė, kad trąšų tranzitas privalėjo sustoti pirmą sankcijų dieną – gruodžio 8 dieną, tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad to padaryti buvo neįmanoma.