– Ant nosies jau rudens sesija. Kaip derinsite motinystę ir politiką? Ar nebus sunku grįžti prie darbų Seime?

– Nebus lengva. Dirbantiems parlamente nepriklauso motinystės atostogos. Šiuo metu esu vadinamajame dekrete ir pasibaigus šiam laikotarpiui grįšiu į darbus, o tėtis (lenktynininkas Gintas Petrus – red.) ims tėvystės atostogas. Manau, kad tikrai pavyks susiderinti ir rasti protingą variantą. Žinoma, galbūt fiziškai važinėti bus sunkiau, bet jau dabar esu įsitraukusi į darbo procesus. Matau, stebiu, yra pateikti mano įstatymų projektai, kurie man rūpi. Tad politinė veikla nesustoja. Žinoma, dabar vienas svarbiausių darbų – būti mama dvidešimt keturias valandas per parą, bet manau, kad viskas suderinama.

Manau, kad reikia gerbti maitinimo procesą ir apie viešą demonstratyvų kūdikio žindymą turiu skeptišką nuomonę. Mano įsitikinimu, nereikėtų diskredituoti kūdikio maitinimo.

– Buvusi parlamentarė Asta Baukutė neapsikentė ir inicijavo žindymui skirto kambario Seime įrengimą. Ar ši idėja jau įgyvendinta?

– Tikrai nepasidomėjau. Bet viešai posėdžių salėse, įstatymų pateikimo metu to nedarysiu. Manau, kad reikia gerbti maitinimo procesą ir apie viešą demonstratyvų kūdikio žindymą turiu skeptišką nuomonę. Mano įsitikinimu, nereikėtų diskredituoti kūdikio maitinimo.

– Dabar galite pasisakyti ir apie gimdymus namuose: esate už ar prieš?

– Pati nerizikuočiau ir visada rinkčiausi tik gydymo įstaigą. Kiek yra tekę girdėti, net ir tam tikrose privačiose įstaigose ne visą laiką turi reikiamą įrangą ir būna įvairių atvejų. O ką jau kalbėti apie namų aplinką... Bet reikia gerbti tų žmonių pasirinkimą ir reglamentuoti gimdymus namuose. Gal nereikėtų jų sodinti į kalėjimą, nes dabar yra savotiškas raganų medžiojimas.

– Kaip vertinate ministrą Aurelijų Verygą ir jo vykdomą sveikatos politiką?

– Pagrindinis akcentas – kova su alkoholizmu. Bet daugiau reformų, kurių itin reikia sveikatos apsaugos srityje, nelabai matyti. Iš ministro pasigendama ryžtingesnių žingsnių spendžiant tiek korupcijos, tiek gydytojų atlyginimų klausimus. To medikai labai laukia. Kova su alkoholizmu, nesveika gyvensena yra svarbūs dalykai, bet galbūt sistemiškiau reikėtų į viską pasižiūrėti. Visi žinome, kad yra daug ir neefektyviai panaudojamų lėšų sveikatos srityje ir dėlto daug kitų iš to išeinančių problemų. Ir viešieji pirkimai, ir administracinis aparatas – tai didžiuliai resursai, kur būtų galima sutaupyti. Viešųjų pirkimų srityje ne vieną kartą tenka pastebėti, kai yra permokama už medicininę įrangą keliasdešimt kartų. E.sveikata, sakyčiau, pats gėdingiausias pavyzdys, kuris rodo, kaip pinigai yra ištaškyti. Keturiasdešimt milijonų panaudota, bet sistema neveikia, medikams darbas nepalengvėjo. Viskas pasibaigia tuo, kad sistema neveikia, o atsakingų nelieka. Nebent iš naujo vėl bus bandomą ją kuri. Man atrodo, kad šiuo keliu greičiausiai ir bus einama.

– Ar tikite, kad e.sveikata kada nors veiks kaip laikrodukas?

– Turiu didelių vilčių. Dabar sudaryta laikinoji komisija, atliekamas parlamentinis tyrimas e.sveikatos srityje. Tikiu, kad pasieksime gerų rezultatų, bus išaiškinti atsakingi asmenys ir jie turės prisiimti atsakomybę. Mes galime kviestis liudytojus teikti parodymus ir tai mums iš tikrųjų suteikia daugiau galių. Tikrai apklausime ir institucijas, ir žmones, ir numatyta atsakomybė už tai, jeigu bus pateikta melaginga informacija. Mūsų laikinoji komisija jau startavo, esame pasitvirtinę darbų planus ir išsiuntinėję užklausimus. Dabar laukiame atsakymų iš atitinkamų institucijų, o rugsėjo mėnesį, kaip suprantu, jau kviesimės į komisiją konkrečius asmenis.

– Kaip vertinate tai, jog vis neskelbiamas konkursas į Valstybinės ligonių kasos vadovus?

– Užklausime ministro, kodėl tokie dalykai vyksta ir tikiuosi argumentuotų atsakymų. Dabar iš tikrųjų galima įvairiai interpretuoti ir kelti įvairiausias versijas, kad galbūt ieškoma tinkamo meto, gal yra laikomos šios pozicijos tam tikriems žmonėms. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti Sveikatos apsaugos ministerija, kuri ir yra už tai atsakinga. Sulaukę jų atsakymų galėsime atitinkamai reaguoti, ar perduoti informaciją mūsų Sveikatos reikalų komitetui, ar kitais būdais viską spręsti įstatymų ribose.

– Ar gerai, kai nemažai gydymo įstaigų ne vienerius metus turi tik laikinuosius vadovus?

– Šis klausimas susijęs ne tik su gydymo įstaigomis. Yra tekę inicijuoti įstatymo pataisas, kad vadovų laikinumas ilgai negalėtų užsitęsti, nes kartais yra piktnaudžiaujama situacija. Tarkime, laikinumas virsta nelaikinumu. Deja, pataisas parlamentarai sutiko nelabai palankiai ir jų nepriėmė. Manau, kad optimalu per pusmetį surasti naują žmogų ar žmones, kurie dalyvautų konkurse pretenduodami į vadovo poziciją.

– Turite abejonių dėl Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kuris turi užsiimti alkoholio bei tabako antireklama?

– Dėl fondo efektyvumo yra tam tiktų abejonių. Per rudens sesiją Audito komitete arba Antikorupcijos komisijoje iš tikrųjų galėsime pasižiūrėti atidžiau ir įvertinti. Galbūt kreipsimės ir į premjerą, Vyriausybę, nes jie gi dabar daug kalba apie tai, kad reikia efektyvinti visą valstybės sektorių ir užsimojo daryti reformas. Galbūt jie galėtų įvertinti ir šios institucijos veiklą.

Dosjė

Išsilavinimas:

2006 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Studijų metais praktiką atliko Užsienio reikalų ministerijos Vidurio ir Pietryčių Europos skyriuje.

2004 m. per mainų programą buvo išvykusi studijuoti į Vokietiją, Miuncheno Bundesvero akademiją.

2012 m. Mykolo Romerio universitete apsigynė teisės magistrą.

Politinė veikla:

Partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai narė. Nuo 2006 m. Tėvynės sąjungos Vakarų regiono vadybininkė.

2007 m. Seimo nario Jurgio Razmos, po pusmečio – Seimo nario Sauliaus Pečeliūno padėjėja.

Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja Socialinių problemų sprendimo asociacijos veikloje, viena iš šios organizacijos įkūrėjų. Nuo 2007 m. TS-LKD Klaipėdos skyriaus moterų bendruomenės pirmininkė.

Nuo 2008 m. Seimo narė. Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.