Ketvirtadienį už tai numatančius teisės akto pakeitimus balsavo 115 Seimo narių, prieš − 3, susilaikė 12 parlamentarų.

Priimtomis naujomis nuostatomis Seimo statute įtvirtintos Neįgaliųjų teisių komisijos veiklos kryptys. Ši komisija rengs ir teiks Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių ir jų apsaugos įgyvendinimo klausimais. Taip pat ši komisija teiks pasiūlymus, atliks parlamentinę kontrolę, koordinuos veiksmingą valstybės valdymo institucijų ir kitų organizacijų bendradarbiavimą, dalyvaus palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius su kitomis ES valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat atliks teisinio reguliavimo stebėseną komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Tai svarbi Seimo žinutė visuomenei ir žmonių su negalia bendruomenei – žmonių su negalia teisių klausimai ištraukiami iš politinių paraščių.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, įstatymo projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti komisijos veiklos tęstinumą, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių komisijos veiklos uždavinių yra vykdyti efektyvų ir tęstinį (nuolatinį) neįgaliųjų bei asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių ir jų apsaugos politikos krypčių įgyvendinimą.

„Tai padėtų efektyviau, greičiau spręsti klausimus, susijusius su neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, galimybėmis visavertiškai naudotis visomis Lietuvos Respublikos piliečiui suteikiamomis teisėms, taip pat valstybės institucijų koordinavimu, pateikiant informaciją visuomenei, užtikrinant programų, susijusių su minėtų asmenų teisių įgyvendinimu, tęstinumą“, − rašoma dokumente.

Statuto pakeitimus inicijavo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nariai.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė Seimo sprendimą vertina kaip gerą naujieną žmonėms su negalia ir jų artimiesiems.

„Tai svarbi Seimo žinutė visuomenei ir žmonių su negalia bendruomenei – žmonių su negalia teisių klausimai ištraukiami iš politinių paraščių. Ji signalizuoja apie pastovų žmonių su negalia įtraukimą į politikos formavimą ir sprendimų priėmimą ir atsiradusį visuomenės ir valdžios suvokimą, kad negalios klausimas turi būti įtrauktas į visas politikos kryptis“, – sako komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė M. Ošmianskienė.  

Pasak jos, komisijai tapus nuolatine, bus užtikrinamas pradėtų darbų tęstinumas, vykdomas efektyvus žmonių su negalia ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių bei slaugančių žmones su negalia, teisių ir jų apsaugos politikos krypčių įgyvendinimas telkiant šalies institucijų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas.

Komisija buvo įkurta 2017-ųjų birželį Seimo nario Justo Džiugelio iniciatyva, kuris jai ir vadovavo. Vėliau komisijos pirmininku buvo parlamentaras Gediminas Vasiliauskas. Šiuo metu komisijai vadovauja Seimo narė M. Ošmianskienė.  

Iki šiol Seimo statute buvo įtvirtinta, kad Seime sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ir kitos komisijos.