Premjerės teigimu, šis laikotarpis buvo paženklintas Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir pasekmėmis pasaulio, Europos ir Lietuvos gyvenimui.

I. Šimonytės teigimu, galutinė diskusija dėl ataskaitos Seime „buvo gana keista“: „Ji visiškai neatspindėjo to, kas vyko komitetuose“.

„Vyriausybės teikiamos reformos ir kiti sprendimai apskritai paėmus per dvejų metų laikotarpį susilaukė pakankamo palaikymo Seime“, – Seimo posėdyje teigė premjerė.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė priekaištavo, kad dėl Ingridos Šimonytės vadovaujamo Ministrų kabineto švietimo įstaigų naikinimo, šlubuojančios sveikatos sistemos pertvarkos paslaugos tolsta nuo pacientų.

„Valstietė“ Aušrinė Norkienė pasigedo informacijos apie garsiai žadėtus, bet nenuveiktus darbus. Pasak jos, tas skyrius „tikrai būtų ir ilgas, ir nenuobodus“. 

Politikės teigimu, ataskaitos skiltyje apie atsakingą finansų politiką kalbama apie „kuklius darbelius“ – sumažintą PVM už šildymą.

„Valdžios politika tiek nuskurdino žmones, kad net vidurinioji visuomenės klasė turi stovėti ištiesta ranka, nes nebegali susimokėti už šildymo ir kitas elementarias kasdienes paslaugas“, – teigė parlamentarė. 

„Darbietis“ Andrius Mazuronis siūlė Vyriausybės veiklos ataskaitas aptarti tik Seimo komitetuose, o ne diskutuoti posėdžių salėje: „Pridėtinės vertės nuo diskusijų salėje jokios nėra, nes išsiskirstome be sprendimų ir balsavimų“. 

Valdžios politika tiek nuskurdino žmones, kad net vidurinioji visuomenės klasė turi stovėti ištiesta ranka, nes nebegali susimokėti už šildymo ir kitas elementarias kasdienes paslaugas.

„Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius priekaištavo dėl neįgyvendintų pažadų susisiekimo ir finansų srityse. Pasak jo, Vyriausybė pažadus įgyvendina trečdaliu apimties.  

„Šiandien Lietuvoje geležinkelio elektrifikacijos projektą jau turėjome būti įgyvendinę. Jokių trikdžių nėra: finansavimas sėkmingas iš ES, valstybės biudžete tam lėšos taip pat papildomai numatytos, biudžetas vykdomas sėkmingai, turi viršplaninių pajamų. Turėjome matyti mūsų geležinkeliais važiuojančius elektrinius lokomotyvus ir naujus keleivinius traukinius. Gal kas matėte? Aš ne“, – kalbėjo parlamentaras.   

Jis kritikavo šalies kelių būklę: „Matau tik blogėjančius ne tik magistralinius kelius, bet ir regioninius, žvyrkelius“. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad Vyriausybė užtiktino žmonių pajamų didinimą. 

„Lietuva keičiasi į gera. Turime ekonomišką Vyriausybę, valstybės resursai naudojami racionaliai ir taupiai“, – tvirtino jis ir priminė, kad 2022 metų biudžetui pagyrų buvo negailėta. 

Pasak jo, Lietuva geriausiai integravo Ukrainos pabėgėlius į darbo rinką, o jų vaikus – į švietimo sistemą.

M. Lingė pabrėžė, kad Vyriausybė pernai įrodė gebėjimus užtikrinti stabilumą, reformas, taikliai atliepti laikmečio iššūkius ir sėkmingai su jais susidoroti.

Skirtingai nei anksčiau, šįkart ataskaita pritarimo sulaukė net keturiuose – Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetuose – čia balsai pasiskirstė po lygiai, todėl lėmė pirmininkų balsai „už“.  

Kaimo reikalų ir Audito komitetai 2022 metų Vyriausybės ataskaitai nepritarė, kiti jai pritarė. Iš viso Seime yra 16 komitetų.

Seimas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos, tačiau šįkart jis to nepadarė, nes niekas iš Seimo narių neteikė tokio projekto.