„Šiek tiek nustebino ši pozicija“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pažymėdama, kad su „valstiečiu“ apie tokį jo balsavimą pačiai neteko pakalbėti.

„Paprastai tokias rezoliucijas ar pareiškimus užsienio politikos temomis mes Seime priimame vienbalsiai – dažniausiai bendru sutarimu. Tiesiog yra konsensusas užsienio politikos klausimais“, – sakė Seimo pirmininkė ir tarsi juokaudama retoriškai svarstė, kad galbūt „valstietis“ tikėjosi griežtesnio rezoliucijos teksto.

 „O kalbant apie Baltarusijos režimą, jo nusikaltimus... Nežinau Valiaus Ąžuolo argumentų, galbūt jam atrodė, kad pernelyg nuosaiku kažkas yra, galbūt norėjo, kad būtų stipriau...“, – sakė Seimo vadovė.

Pasak jos, Seime antradienį patvirtinta rezoliucija yra vienas iš daugelio žingsnių, reaguojant į A. Lukašenkos režimo žingsnį, kuriuo buvo sukelta grėsmė Lietuvos piliečiams.

„Tai yra vienas iš daugelio žingsnių. Tai yra apibendrinantis dokumentas. Dar pirmadienį, iškart po sekmadienio įvykių, buvo sukviesti įvairių komitetų posėdžiai, jie grynino pozicijas, rinko informaciją... Vakar rezoliucijoje atsidūrė konsoliduota pozicija – ji yra griežta, nevyniojanti žodžių į vatą. Iš esmės (sekmadienį – ELTA) buvo peržengta dar viena raudona linija. Tai Baltarusiją stumia į vos kelių valstybių pasaulyje glėbį, kurios leidžia net mąstyti apie tokį elgesį.

Parlamento rezoliucija yra prasminga šiame kontekste“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl precedento neturinčio A. Lukašenkos režimo akibrokšto, kai sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Graikijos į Lietuvą skridęs keleivinis lėktuvas. Rezoliucijoje šis incidentas įvardijamas kaip Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo aktas, į kurį Seimas ragina atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos valstybes nares.

Už rezoliucijos projektą balsavo 124 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o vienintelis susilaikęs parlamentaras buvo V. Ąžuolas. Pastarasis aiškino, kad jam esą kilo klausimų dėl teisinio dokumento pagrindo.