Seimo pirmininkė: reakcija į pranešėjo istoriją lems šio instituto ateitį

Vasarį pasirodžius Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“ su buvusio žvalgybos pareigūno liudijimu dėl gautų nurodymų atlikti tuo metu kandidatu į prezidentus buvusio Gitano Nausėdos komandos tikrinimą, liberalas Seimo narys Raimundas Lopata pasiūlė kurti komisiją šioms aplinkybėms tirti.

„Dabar man rodos, kad yra labai svarbu, kad pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje sprendžiasi, priklausomai nuo to, kaip bus sureaguota į knygoje pateiktą informaciją, – LRT radijui trečiadienį sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. – Ir todėl manau, kad Seimas neturėtų visiškai atsiriboti, likti nuošalyje, bet savo tam tikrus veiksmus atlikti reikėtų.“

Vis dėlto ji neatmetė ir kitų variantų – pavyzdžiui, nagrinėti žurnalistų knygoje keliamus klausimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Dabar man rodos, kad yra labai svarbu, kad pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje sprendžiasi, priklausomai nuo to, kaip bus sureaguota į knygoje pateiktą informaciją.

Parlamente rengiantis teikti dar mažiausiai dvi iniciatyvas dėl tyrimo komisijų, parlamento vadovė teigia, kad sesijos pradžioje esminį dėmesį reikėtų skirti svarbių įstatymų projektams ir paskyrimams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat yra paskelbusi apie pradėtus rinkti parašus sukurti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui. V. Čmilytė-Nielsen primena, kad šiam klausimui jau buvo skirta visa neeilinė sesija, tačiau teigia, jog dėl komisijos būtinybės apsispręsti turi opozicija.

Pasak jos, nuo rudens sesijos viešojoje erdvėje jau nuskambėjo „penkios ar šešios“ iniciatyvos dėl tyrimų komisijų.

„Nors parlamentinės kontrolės funkcija Seimo darbe yra svarbi, tačiau ji neturėtų užgožti kitų svarbių, visų pirma, įstatymų leidybos funkcijų. Manau, kad čia svarbu rasti balansą ir jo pavasario sesijos pradžioje ieškosime“, – sakė parlamento pirmininkė.

Sociologams siejant sumažėjusius V. Čmilytės-Nielsen reitingus su informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorija, Seimo pirmininkė teigia tris ar keturias savaites buvusi „nepagrįsto puolimo tikslu“ ir pripažįsta, kad tai galėjo atsispindėti reitinguose.

„Lietuvos ryto“ vasario 25 dieną paskelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.

„Bet geriausi reitingai ir apklausa yra rinkimai, – trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen. – Rinkimai ką tiktai praėjo, kadangi Liberalų sąjūdžiui jie buvo sėkmingi ir mums pavyko pagerinti prieš ketverius metus buvusį rezultatą, taip pat surinkti daugiau balsų nei 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose, aš manau, kad tai rodo gyventojų pasitikėjimą mūsų partija ir tai, kad ta nepagrįsta ataka nebuvo sėkminga.“

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose gavo 139 mandatus, surinkęs 6,96 proc. balsų. Prieš ketverius metus jų gautų balsų dalis siekė 5,9 procento.