Rinkimams ėmė paskolas

40 tūkst. litų (11,6 tūkst. eurų), tokią paskolą praėjusiai Seimo rinkimų kampanijai pasiėmė vienos didžiausių šalies partijų atstovas klaipėdietis, tikėjęsis, kad ši suma padės patekti į parlamentą.

Tačiau planai nenusisekė, o skola liko neišmokėta iki naujų Seimo rinkimų.

Politikas pripažįsta, jog ketina vėl mėginti laimę, tačiau teigė, kad dar vienos paskolos šįkart neimsiąs, bandys išsiversti kukliais ištekliais, esą ir pinigai ne visais atvejais garantuoja sėkmę rinkimuose.

Vis dėlto Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė buvo kategoriška: "Su tūkstančiu litų rinkimų dar niekas nelaimėjo."

Kad ir kaip žiūrėtume, Seimo nario mandatui laimėti lėšų reikės bet kuriuo atveju.

Pagal Lietuvos įstatymus pats kandidatas savo politinei kampanijai gali skirti ne daugiau kaip 15 140 eurų, politiko rėmėjas turi galimybę paaukoti iki 7 570 eurų, tačiau yra keli reikalavimai.

Aukotojas būtinai turi būti Lietuvos pilietis, o jo paaukota bendra suma neturėtų viršyti 10 proc. metinių pajamų dydžio.

Beje, pinigų suma, kurią partija gali panaudoti rinkimų kampanijai, irgi yra ribota.

"Jeigu partija kelia kandidatų sąrašą daugiamandatėje apygardoje, ji gali išleisti 740 tūkst. eurų. Kiekvienas kandidatas vienmandatėje apygardoje gauna savo limitą, kuris, priklausomai nuo apygardos dydžio, gali siekti nuo 19 tūkst. iki 22 tūkst. eurų. Ir dar, jei tas kandidatas dalyvaus pakartotiniame balsavime, tai yra antrame rinkimų ture, tai jo išlaidų limitas išauga dar 25 proc.", – teigė L.Petronienė.

Pasak L.Petronienės, per praeitus savivaldos rinkimus buvo atvejis, kai keli kandidatai 10 proc. viršijo leistiną rinkimų kampanijos išlaidų limitą, tačiau, kad partijos jį viršytų, taip dar nėra buvę.

Deklaruoja ne visi

VRK puslapyje pateikiami visų politinės kampanijos dalyvių – partijų ir pavienių kandidatų aukų bei aukotojų sąrašai.

Nemenka dalis partijų, taip pat ir politikų duomenų apie savo rinkimų kampanijos "krepšelį" viešai dar nedeklaravo, tarp jų – Emigrantų partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos pensininkų partija, Lietuvos žaliųjų partija ir partija "Jaunoji Lietuva".

Savo rinkimų aukų ir aukotojų nedeklaravo ir daugybė pavienių kandidatų, tai – konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Stasys Šedbaras, socialdemokratai Juozas Olekas, Rimantė Šalaševičiūtė, nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis ir dar bemaž penktadalis jų kolegų.

"Gal jie negavo pajamų ir neturi, ką pateikti arba vėluoja tai padaryti? Kitą savaitę kandidatams vėl ketiname priminti jų prievolę deklaruoti rinkimų kampanijos duomenis apie aukas ir aukotojus. Jei jie to nepadarys, bus taikoma administracinė atsakomybė", – pabrėžė L.Petrauskienė.

Remiantis VRK pateiktais duomenimis, tarp kandidatų kol kas "turtingiausias" – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS/LKD) kandidatas Naujamiesčio rinkimų apygardoje Žygimantas Pavilionis.

Diplomato ir politiko sąskaitoje, skirtoje rinkimų kampanijos išlaidoms, – 17 647 eurai.

Ž.Pavilionį, siekiantį Seimo nario mandato, solidžiai parėmė trys fiziniai asmenys (vienas jų skyrė net 7 570 eurų), dalį lėšų į savo sąskaitą pervedė pats Ž.Pavilionis, nemenka jam skirta suma (3 377 eurai) – ir partijos parama.

Kiekvienam – pagal nuopelnus?

Socialdemokratų partija (SDP) šių metų balandį gavo 573 tūkst. eurų valstybės asignavimų, kuriuos galės panaudoti rinkimų kampanijai.

Tačiau VRK puslapyje aukų ir aukotojų skiltyje SDP nurodo tam tikslui kol kas turintys 62 tūkst. eurų.

Vienmandačių kandidatų rinkimų kampanijos iždai rodo, jog kai kuriuos jų dosniai rėmė partija, kitiems kliuvo kuklesnė dalis, o kai kurie iš partijos pyrago kol kas negavo nė kąsnio.

Štai pavyzdžiui teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui SDP skyrė 1 912 eurų, o užsienio reikalų ministrui Linui Antanui Linkevičiui – tik 1 400 eurų, Seimo narys Algimantas Salamakinas gavo vos tūkstančio eurų paramą iš partijos biudžeto, o štai niekam beveik nežinomas socialdemokratas Donatas Degenis iš SDP kasos per keturis kartus pamalonintas 5 400 eurų.

Palangos-Kretingos vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis Antanas Vinkus iš partijos negavo nieko, bet daugiau nei 3000 eurų jo kampaniją parėmė trys fiziniai asmenys.

Apie Klaipėdos vienmandačių Danės, Pajūrio, Marių ir Baltijos apygardų SDP kandidatų (Irenos Šiaulienės, Lilijos Petraitienės, Benedikto Petrausko ir Dainiaus Budrio) finansinę partijos paramą duomenų VRK puslapyje dar nepateikta.

Dosnūs ne visiems

Darbo partija (DP) praėjusį pusmetį taip pat gavo didelius valstybės asignavimus – 487 tūkst. eurų. Jų rinkimų kampanijos sąskaitoje dabar yra 200 tūkst. eurų – daugiausia iš visų partijų.

Beveik visi vienmandatėse kandidatuojantys "darbiečiai" gavo partijos paramą. Mažiausia jų vienam kandidatui siekia 111 eurų, didžiausia – 3 tūkst. eurų.

Vertinant DP paskirstytus pinigus atskiriems kandidatams, sunku suvokti prioritetus.

Pavyzdžiui, Artūrui Paulauskui partija skyrė vos 400 eurų, o mažai kam girdėtiems Sergejui Ursul, Petrui Narkevičiui, Ričardui Sargūnui ir dar keliems pervedė po 2 tūkst. eurų.

Solidžiau atseikėta ir žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei – 3 tūkst. eurų.

O štai Kęstutis Daukšys iš partijos gavo tik 111,9 euro, pats sau pervedė dar 10 tūkst. eurų. Tad rinkimų kampanija jam neatrodys labai liūdnai.

Dauguma kitų "darbiečių", kaip ir A.Paulauskas, kol kas turi tenkintis kukliais 400 partijos paskirtų eurų, tarp tokių šios sumos gavėjų – ir susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, taip pat – socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei buvęs premjeras Gediminas Vagnorius.

Liberali liberalų lygybė

Jei socialdemokratai ir "darbiečiai" partijos kandidatams pinigus skirstė pagal kažkokius tik jiems patiems žinomus kriterijus, liberalai kiekvienam vienmandatininkui rinkimams jau davė po 1,2 tūkst. eurų.

Valstybės asignavimai, Lietuvos liberalų sąjūdžiui skirti šių metų balandį, siekė 328 tūkst. eurų.

Paskelbtas ir daugumos Klaipėdos apygardose kandidatuojančių vienmandatininkų rinkimų kampanijos "krepšelis".

Didžiausią sumą (5 550 eurų) deklaruoja Simonas Gentvilas, pagal sukauptas lėšas rinkimams nuo jo atsilieka partijos kolega Artūras Šulcas (4 779 eurai) ir Gintaras Vaičekauskas (3 193 eurai).

Minėtus kandidatus remia ne tik partijos kasa, bet ir bendraminčiai, kolegos, bičiuliai, net miesto vadovai.

Taip pat mažomis aukomis – ir kiti fiziniai asmenys.

Konservatoriai ruošiasi smogti?

Pažvelgus į kiekvieno TS/LKD vienmandatininko deklaruojamas lėšas rinkimų kampanijai, susidaro įspūdis, kad konservatoriai šįkart rimtai nusiteikę trauktis iš opozicijos į poziciją.

Partija pavasarį gavo daugiau nei pusės milijono eurų valstybės asignavimus, savo kasoje rinkimams turi per 80 tūkst. eurų ir daugumai perspektyvių savo partijos kandidatų rinkimams jau skyrė vidutiniškai po 3 377 eurų sumą.

Beje, kai kurie politikai turi solidžius rėmėjus.

Pavyzdžiui, Mykolas Majauskas sukaupė 11 tūkst. eurų paramą rinkimams. Arba Antanas Matulas, kurį be partijos dar 2 tūkst. eurų parėmė žinomas poetas ir publicistas, nacionalinės premijos laureatas, gyvenantis Palangoje.

Klaipėdos apygardose kandidatuosiančių politikų Andriaus Petraičio ir Rimanto Didžioko rinkimų biudžetai dar vis paslaptyje.

Nepaskelbti ir dar 14 konservatorių vienmandačių apygardų kandidatų finansiniai duomenys.

Pasak VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos L. Petronienės, rinkimų kampanija dar tik įsibėgėja, todėl jai ketinamus skirti pinigus skaičiuoti pernelyg anksti.

Komentaras

Linas Kontrimas

Viešųjų ryšių ekspertas

Pinigai rinkimų kampanijai yra būtinai reikalingi. Be suplanuoto biudžeto rinkimų kampanijos įvykdyti neįmanoma. Pinigai turi būti numatyti ryšiams, transportui ir propagandinės medžiagos kūrybai bei gamybai. Tokios išlaidos visada bus, nesvarbu, ar kandidatas dirbs pats su savo šeimos nariais, ar ką nors samdys tam darbui. Ir kuo daugiau samdoma konsultantų arba vykdytojų, tuo biudžetai didesni. Meluoja tie, kurie sako, kad rinkimams išleido vieną centą. Tai netiesa, nes net ir įsigyti nauji marškiniai ar kostiumas jau yra išlaidos, jei kandidatas, žinoma, suvokia, kad tai būtina. Kitaip tariant, rinkimų biudžetas yra neišvengiama rinkimų kampanijos dalis. Minimalios išlaidos šiuo atveju vis tiek sieks kelis tūkstančius eurų. Ir kalbu tik apie kandidatą, kuris pats aktyviai ketina dalyvauti susitikimuose su rinkėjais, juos organizuoti pats. Jeigu kampanijoje kandidatas dalyvaus netiesiogiai, o vietoj jo daugiau reikšis agitatoriai ar rinkimų štabo žmonės, kampanijos išlaidos bus didesnės. Ir klysta tie, kurie mano, kad pakaks reikštis tik socialiniuose tinkluose ir tai jau garantuos išėjimą į antrą turą vienmandatėse apygardose. Niekada jokia viena žiniasklaidos priemonė negalėjo užtikrinti patekimo į antrą turą, jeigu žmogus pats intensyviai nedalyvavo rinkimų kampanijoje. Žmonės nori matyti gyvą kandidatą, kalbėtis su juo, išgirsti balso tembrą, matyti jo akis. Galbūt, politologų požiūriu, šie dalykai ir atrodo nebūtini, tačiau jie yra labai reikalingi komunikacijai. Dabar deklaruojamos kuklios sumos rinkimų kampanijai, manyčiau, tikrai yra negalutinės. Veikiausiai tai – tik starto pinigai. Rinkimų kampanija šiemet labai vangi, tačiau tai nieko naujo. Gal jau treti ar ketvirti rinkimai į Seimą, kai rinkimų kampanijos vangios, nėra daug įvykių, ir viskas yra nyku. Žinoma, tai priklauso ir nuo pinigų. Pavyzdžiui, JAV rinkimų metu kyla didelis sujudimas ne tik politiniame gyvenime, bet milžiniški pinigų srautai plūsteli ir į ekonomiką. Sukuriamos darbo vietos reklamoje, samdomi žmonės, kurie atlieka organizacinius darbus. Ir ta kampanija vyksta ne mėnesį, o metus. Juk ne patys pinigai yra vertybė, pinigai, skirti išjudinti "užrūgusį dumblą". O pas mus dabar yra viskas padaryta taip, kad partijų rėmimai tapo nusikaltimu, prisipažinti, kad remi tam tikrą idėją ir skiri tam turimus pinigus, tampa nusikaltimu. Viskas yra sukišama į tokią pelkę, tad nereikia stebėtis, kodėl tos rinkimų kampanijos, neišskiriant nė prezidento ar Europos Parlamento rinkimų, yra tokios nykios, plokščios ir nebeįdomios. Nes kur tik pajudėsi, visur pasipila skundai VRK – to ar ano negalima. Ir dar labai svarbus dalykas yra tas, kad visuomenė tapo labai abejinga ir nesidomi, ką tie politikai žada ar siūlo. Apmaudu, kad rinkėjai užmiršta, jog jie šiuo metu tampa svarbiausių postų šalyje darbdaviais. Jie paleido visas vadeles. Dėl to ir ta rinkimų kampanija neįgauna pagreičio. Politikai tiesiog nebemato prieš ką stengtis.