Reikės kito kandidato?

Lietuvos liberalų sąjūdžio interneto puslapyje neliko nė ženklo, kad E.Masiulis 20 metų uoliai darbavosi su šios partijos vėliava.

Taip norėjo pats politikas, kuriam dabar pareikšti įtarimai klampioje istorijoje. Vakar ėmė aiškėti, esą parlamentaro namuose buvo surasta ne 106 tūkst. eurų, bet gerokai daugiau – beveik 250 tūkst. Be to, dalis pinigų buvo iš anksto pažymėti teisėsaugininkų.

E.Masiulis paliko Liberalų sąjūdį, atsisakė Seimo nario mandato ir iki naujų rinkimų mėgins paaiškinti žmonėms, kas iš tiesų įvyko.

Galbūt todėl kol kas ir negirdėti, kad E.Masiulis ketina pasitraukti iš didžiosios politikos. Jis tebėra įregistruotas politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Marių rinkimų apygardoje Nr. 21. Ir niekur neskelbta, kad šiuo klausimu būtų apsisprendęs kitaip.

"Eligijus dar daug ko nespėjo pasakyti, bet jis yra prasitaręs, kad nedalyvaus rinkimuose, jei iki tol nepasibaigs bylos procesas. Sunku tikėtis, kad baigtųsi. Galimas dalykas, kad reikėtų dėl visa ko ieškoti kandidato į Marių apygardą. Kita vertus, jei Eligijus ir dalyvautų kaip nepriklausomas kandidatas, turbūt mes nekeltume kito konkurento prieš jį. Bet labai didelė tikimybė, kad jis apsispręs nedalyvauti, ir mums teks ieškoti kito žmogaus", – svarstė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.

Tenkins prašymą

E.Masiulis Seimo nario atsistatydinimo pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai atnešė praeitą penktadienį.

Šiandien jis bus svarstomas. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, kol kas nėra jokios priežasties, kodėl komisija turėtų netenkinti šio prašymo.

"Parlamentarui atsisakius mandato, Seime atsiras laisva vieta. Kadangi E.Masiulis buvo išrinktas vienmandatėje Marių apygardoje, turėtume skelbti naujus rinkimus, bet to nedarysime, nes naujieji rinkimai visai čia pat", – tvirtino L.Matjošaitytė.

Rinkimai į Seimą vyks šiemet spalio 9 d. Jau daugiau nei mėnesį tęsiasi oficialus politinės kampanijos laikotarpis.

Perspektyvos – neaiškios

Politologas Lauras Bielinis E.Masiulio perspektyvas būsimuose rinkimuose vertina skeptiškai ir mano, kad jam nederėtų balotiruotis į Seimą.

"Akivaizdu, kad teisiniai procesai užtruks, tada jis tik dar labiau sujauktų ne tik savo įvaizdį, bet ir visos politinės partijos pozicijas, kuriai iki tol atstovavo. Jeigu viskas teisingai išsispręstų, jo dalyvavimas rinkimuose būtų leistinas, realiai jam būtų labai sudėtinga, nes prarastas laikas, suveltas įvaizdis. Konkuruoti su kitais politikais jam būtų nelengva", – įsitikinęs L.Bielinis.

Politologas pripažino, kad per ilgą laiką E.Masiulio įvaizdis buvo suformuotas pozityviai ir, netgi kilus įtarimų ir politikui atsistatydinus, jis vis tiek palaikomas viešumoje.

"Ši E.Masiulio istorija gali turėti įtakos ir pačių liberalų rinkimų rezultatams, nepaisant to, kad jis atsiribojo nuo šios politinės jėgos. Dalis rinkėjų tikrai pasitrauks į šalį. Labai daug priklausys, kokį lyderį pasirinks partija. Ir jei tai bus kontroversiška asmenybė, visai galimas dalykas, kad dalis rinkėjų irgi nebepalaikys savo buvusių politinių favoritų", – mano L.Bielinis.

Puoselėja paskutinę viltį

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas teigia, jog E.Masiulio žingsnis pasitraukti iš partijos yra geras, tačiau atsakymų, kiek jis įklimpęs į tą skandalą, visuomenė dar neturi.

"Yra du keliai. Arba šie rinkimai E.Masiuliui bus pralaimėjimas, nes nesuspės nei jis, nei teisėsauga užbaigti proceso, arba jei jis aktyviai dalyvaus rinkimų kampanijoje, eis į susitikimus, nes žmonės mėgsta tiesiogiai bendrauti ir gauti atsakymus ne per tarpininkus, o iš pirmų lūpų, tai gali būti, kad jam pavyks įtikinti rinkėjus ir dar kartą laimėti Seimo nario mandatą. Tačiau, jei nebus pasibaigęs tyrimas, jo mandatas bus vertas labai nedaug", – dėstė L.Kontrimas.

L.Kontrimo teigimu, per visus tuos metus, kiek E.Masiulis yra politikoje, jis nebuvo susijęs su viešais skandalais ir ypač korupcinėmis bylomis. Gal jis turėjo nebaigtų istorijų su tuo jo laikotarpiu susisiekimo ministro poste, bet jokios negatyvios žinios apie jį ligi šiol nebuvo. Dėl to žmonėms sunku patikėti jo kaltumu.

"Turime juos suprasti, nes juk politikoje nėra daug žmonių, kuriais būtų galima besąlygiškai pasitikėti. O E.Masiulis būtent kūrė tokį įvaizdį. Žmonės nenori likti be vilties ir, kol nėra 100 procentų garantijos, kad jis tikrai kaltas, jie nori išsaugoti savo susikurtą iliuziją", – teigė L.Kontrimas.

Politiko karjeros vingiai

Karjerą pradėjęs Klaipėdos miesto taryboje, E.Masiulis nuosekliai kilo didžiosios politikos laiptais. 2000-aisiais, būdamas vos 26 metų, jis išrinktas į Seimą vienmandatėje Marių apygardoje, nurungęs labai patyrusį politiką Vytautą Čepą.

2004 m. rinkimuose į parlamentą E.Masiulio konkurentas buvo jūrų kapitonas, dabar diplomantas Vaclavas Stankevičius, kuris sulaukė kur kas gausesnio rinkėjų palaikymo (55,27 proc.) nei E.Masiulis, o jis tada į Seimą pateko pagal partinį sąrašą.

Kituose rinkimuose 2008 m. E.Masiulis toje pačioje Marių apygardoje nesunkiai nurungė partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovą Stanislovą Tomą.

2012-ųjų rinkimuose jo konkurentė buvo Birutė Boreikina, kurią E.Masiulis irgi nesunkiai įveikė.

Tad ir šių metų rinkimuose E.Masiulis turėjo rimtas pozicijas, jei ne skandalinga istorija, kuri palietė 20 metų kurtą įvaizdį ir gerą vardą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys, paklaustas apie E.Masiulio reitingus, apgailestavo, kad apklausą atliko dieną prieš korupcinį skandalą.

"Dabar mėnesį nežinosime, kokia situacija yra ir kaip žmonės jį vertina. Iki šiol jis buvo labai populiarus ir buvo labai ryški jo populiarumo dinamika. Politinėje scenoje buvo ne vienas korupcinis atvejis. Pavyzdžiui, Viktoro Uspaskicho finansinis skandalas, bet rinkimams įtakos tai neturėjo, netgi atvirkščiai. E.Masiulio istorijoje kol kas nėra išrišimo", – dienraščiui sakė V.Gaidys.

Laukia rimtos grumtynės

Tad, jei E.Masiulis vis dėlto dalyvaus rinkimuose, Marių apygardoje dėl parlamentaro mandato jam tektų varžytis su dabartinėmis Seimo narėmis Irina Rozova (Rusų aljansas) ir Irena Šiauliene (LSDP), taip pat ūkio viceministru Gediminu Onaičiu (TT) ir konservatoriumi (TS/LKD) Andriumi Petraičiu.

Pajūrio vienmandatėje apygardoje dėl parlamentaro vietos artėjančiuose rinkimuose grumsis Klaipėdos tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS/LKD) atstovas Arūnas Barbšys, švietimo ir mokslo viceministrė, Darbo partijos narė (DP) Genoveita Krasauskienė, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas (LSDP) Benediktas Petrauskas, gydytojas bei tarybos narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) atstovas Artūras Razbadauskas bei politikos naujokas, Liberalų sąjūdžio atstovas žurnalistas Gintaras Vaičekauskas.

Danės apygardoje varžysis advokatė Indrė Butvilė (TT), Klaipėdos tarybos nariai – Rimantas Didžiokas (TS/LKD), Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis) bei buvęs Seimo narys Dainius Budrys (LSDP) ir dabartinis parlamentaras, nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis.

Baltijos apygardoje balotiruosis Seimo nariai Agnė Bilotaitė (TS/LKD) ir Raimundas Paliukas (DP), švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina (TT), Klaipėdos tarybos narė Lilija Petraitienė (LSDP) ir uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas (Liberalų sąjūdis).