- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo koreguoti rugpjūčio mėnesį įregistruotas Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlomas naujas susirinkimų prie valdžios institucijų derinimo modelis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklansantys parlamentaras Andrius Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektu pasiūlė prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.
Įregistruotame projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Seimo teisininkų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais.
„Atsižvelgiant į Konstituciją, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatyme, pagal kurį susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai turi pastabų ir dėl projekto suderinamumo su Teisėkūros pagrindų įstatymu.
„Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą, kuriuo, be kitų teisėkūros principų, privalo vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Jų nuomone, projektas papildytinas nuostata, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos“.
Šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatyme numatyta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.
Seimo nariai A. Kupčinskas ir P. Saudargas prie derinančių institucijų siūlo priskirti papildomai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Pasak jų, įstatymo projekto rengimą paskatino šių metų rugpjūčio mėnesio „antivalstybiniai įvykiai prie Seimo“, kai „Seimo kanceliarija nebuvo deramai informuota apie tai, kad proteste dalyvaus 5 tūkst. žmonių vietoje planuoto 1 tūkst.“.
Jeigu Seimas pritartų siūlomoms Susirinkimų įstatymo pataisoms, būtų numatyta, kad „pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“.
Seimo narys A. Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas P. Saudargas siūlo, kad Susirinkimų įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...