G. Landsbergis: nesiūlėme nepaprastosios padėties, iškėlėme teisinę problemą

„Mes niekada nesiūlėme nepaprastosios padėties, mes iškėlėme klausimą, kad teisininkai mato šiokią tokią problemą. Praėjusią savaitę mes – visa valdyba kreipėmės į Seimo Teisės departamentą, prašydami jų išaiškinimo, ar krizės valdymo pagrindai yra teisingi. (...) Šiandien pasiūliau kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir paprašyti jų išvados dėl karantino pratęsimo teisinių pagrindų. Manau, kad šiandien yra atsakomybė Seimo narių, matant galimą teisinę koliziją arba teisinį neaiškumą tą klausimą išaiškinti. Jeigu tai būtų neišnagrinėta, neiškeltas tas klausimas, tai valstybė potencialiai gali turėti mokėti dideles kompensacijas žmonėms, kurie gali paduoti valstybę į teismą jau krizei visai pasibaigus. Man rodos, kad taip, kaip atsakys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, turėtų padėti tašką šitoje istorijoje arba bent paaiškintų, ką toliau daryti. Jeigu jie pareikš, kad reikia Seime svarstyti – tai svarstysime. Jeigu jie mano, kad nereikia – nesvarstysime. Tikiuosi, kad jie kreipsis ir į ekspertus, kurie kelia tą klausimą“, – po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis valdybos posėdyje tvirtino, kad nekvestionuoja karantino reikalingumo, nes Vyriausybei reikėjo reaguoti į sudėtingą situaciją greitai. „Klausimas, kuris išlieka, ar sprendimas dėl tos situacijos pratęsimo turi būti padarytas Vyriausybėje ar jis turėtų vykti Seime? Kai kurie teisininkai linkę manyti, kad Seimas turėtų pratęsinėti tą situaciją. Pagrindinė problema, kuri egzistuoja, yra galimos teisinės pasekmės po karantino“, – sakė G. Landsbergis.

Kai kurie teisininkai linkę manyti, kad Seimas turėtų pratęsinėti tą situaciją. Pagrindinė problema, kuri egzistuoja, yra galimos teisinės pasekmės po karantino.

Jo nuomone, padarius teisinių klaidų, ateityje būtų galima tikėtis iš verslo reikalavimų atlyginti žalą. „Noriu būti įsitikinęs, kad mes viską padarėme teisingai“, – sakė G. Landsbergis. Jo nuomone, tokią išvadą Seimo valdybai turėtų pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs ministro pirmininko patarėjas Donatas Matuiza sutinka, kad turi būti teisinis įvertinimas tos situacijos ir aiškumas, nes valstybėje tokios situacijos dar nebuvo.

Jis žadėjo, kad tai bus įvertinta ir trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.

Seimo valdyba taip pat pritarė Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės ir Seimo vicepirmininkės Irenos Degutienės siūlymui Vyriausybei apsvarstyti galimas Užkrečiamųjų ligų ir Civilinės saugos įstatymų pataisas, kurios nekeltų jokių abejonių ir nebūtų pažeisti gyventojų ir verslo teisėti lūkesčiai.

Prašys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados

Seimo valdyba nutarė prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl koronaviruso plitimo kilusios krizės valdymo teisinio reguliavimo ir karantino priemonių pratęsimo teisinių pagrindų bei geresnio reglamentavimo.

Šį pasiūlymą pateikė opozicinių konservatorių lyderis G. Landsbergis.

Jis kėlė klausimą, ar pratęsti karantiną, tai yra ekstremalią situaciją, dėl koronaviruso turėtų Vyriausybė, ar Seimas.

„Matant teisinę koliziją arba teisinį neaiškumą, Seimo narių pareiga yra tą klausimą išaiškinti. Jeigu tai būtų neišnagrinėta, neiškeltas tas klausimas, valstybei potencialiai gali tekti mokėti dideles kompensacijas žmonėms, kurie gali paduoti valstybę į teismą krizei pasibaigus“, – po valdybos posėdžio Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis rėmėsi kelių teisės profesorių nuomone, kad užsitęsus karantinui ir gilėjant krizei, kyla reali grėsmė visuomenės rimčiai, o tai yra pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį.

Įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

Valstybei potencialiai gali tekti mokėti dideles kompensacijas žmonėms, kurie gali paduoti valstybę į teismą krizei pasibaigus.

Pasak Seimo opozicijos lyderio, pasibaigus krizei valstybė gali sulaukti kreipimųsi dėl žalos atlyginimo, o tada kils klausimas, ar Vyriausybės nustatyti ribojimai buvo teisėti.

„Klausimas teisininkams Seime – kokiu teisiniu pagrindu turi būti pratęsiama ekstremali situacija. Kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręs, tokiu keliu mes ir keliausime“, – pirmadienį per Seimo valdybos posėdį teigė G. Landsbergis.

Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs premjero patarėjas Donatas Matuiza tvirtino, kad Vyriausybė turėjo visus teisinius pagrindus skelbti ekstremalią situaciją.

„Nepaprastoji padėtis yra kraštutinė priemonė. Ar jos tikrai jau dabar reikia imtis? Mes, Vyriausybės atstovai, norime pasakyti, kad nematome būtinumo tą daryti, nes vis tiek bus daug stipriau varžomos visuomenės teisės ir laisvės“, – sakė jis.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis Seimo valdybai pateiktoje išvadoje nurodė, kad „esant poreikiui pratęsti visuotinį karantiną ilgesniam laikotarpiui didės abejonė, ar pratęstas ir palyginti ilgai galiojantis visuotinio karantino režimas, kurį įvedė Vyriausybė, pasireiškiantis gausybės konstitucinių teisių ir laivių ribojimu, neiškreipia nepaprastosios padėties instituto“.

„Tokią padėtį, kaip išimtinio ir ekstremalaus valdymo režimą, turėtų įvesti Seimas sesijos metu, jei COVID-19 situacija pratęsto karantino kontekste keltų realią grėsmę visuomenės rimčiai“, – nurodė teisininkas.

Buvęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius pareiškė, kad „Vyriausybės nutarimu įtvirtinti ribojimai praktiškai idealiai atitinka tuos, kurie yra tvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme, todėl nustatytus ribojimus reikėtų patvirtinti Seime“.

Panašią poziciją išsakė ir teisininkai Vytautas Mizaras, Aušra Vainorienė.

Ir premjeras Saulius Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad planuojama pratęsti anksčiau nustatytą dviejų savaičių karantino terminą.