Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

„Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama. Seimas ir pats skiria tam dėmesį, o šita akcija taip pat parodė silpnas vietas šitos tvarkos. Rezultate, manau, mes keisime, tobulinsime šitą atsiskaitymo tvarką“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

P. Saudargo nuomone, akcija „Skaidrinam“ prisideda prie „visos sistemos korekcijų“.

„Finansinės atskaitomybės korekcijų tiek savivaldoje, tiek Seime. Seimo narių parlamentinių išlaidų tvarka griežta, reglamentuota, yra atskaitomybė, yra priežiūra, (...) bet pasitaiko kuriozų, pasitaiko precedentų ar klaidų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pažymėjo, kad parlamentinių lėšų skyrimo tvarka nuolat keičiasi ir kiekvieną kadenciją ją Seimo valdyba atnaujina ne po vieną kartą.

Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo pirmininkė: parlamentinių išlaidų tvarka ydinga

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga ir ją reikės keisti, tačiau ši užduotis, anot jos, teks jau kitos kadencijos parlamento nariams.

„Keisti galima būtų, manau, atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys, bet reikia galvoti apie tai. Tai jau galėtų būti, matyt, kitos kadencijos dalykai. Manau, turėsime diskusiją, neišvengiamai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė pirmininkė.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo visuomenininkui A. Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Anot jos, parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga, ketinama inicijuoti diskusijas šiuo klausimu.

„Iš visų frakcijų tikriausiai bus pasiūlymų. Šiuo metu neturiu kažkokio projekto po ranka, manau, kad diskutuosime“, – sakė ji.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros, nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto, anot V. Čmilytės-Nielsen, Seime šiuo metu išlaidų kontrolė veikia „kur kas geriau nei savivaldoje“, ir labai didelių pažeidimų, kokių aptikta savivaldybių tarybų nariams naudojant lėšas, nenustatyta.

„Kontrolė veikia, Etikos komisija žiūri. Matome, kad čia labiau moraliniai priekaištai negu teisiniai, bet moraliniai priekaištai irgi reikšmingi“, – sakė ji.

Pati Seimo pirmininkė teigė esanti rami dėl savo išlaidų, neturinti pagrindo abejoti ir savo partijos kolegomis.