Už tokias pataisas trečiadienį po pateikimo balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 30 parlamentarų, kitu balsavimu jos grąžintos iniciatoriui tobulinti.

Už pataisas balsavo valdantieji, o opozicijos atstovai bei keli valdantieji buvo prieš ir susilaikė. Nemaža dalis Seimo narių nedalyvavo balsavime – 15 konservatorių, taip pat didžioji dalis socialdemokratų, keletas Liberalų sąjūdžio atstovų.

Pataisomis siūlyta, kad išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.

„Tai gali būti nebūtinai kalėjimo bausmė, tai gali būti ir bauda. Bet jei yra baudžiamasis nusikaltimas, siūloma tokia sankcija“, – Seime žurnalistams sakė J. Razma.

Pasak J. Razmos, pataisa jis siekė, kad parlamentaras negautų išeitinės kompensacijos, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.

Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Anot J. Razmos, V. Gapšiui priklausys pusmečio dydžio išeitinė kompensacija.

Vasarį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistas ir dabar kalintis V. Gapšys nuosprendžiu nebuvo įpareigotas atsistatydinti. Išaiškinimo į teismą, ar kalintis Seimo narys turi atsistatydinti, kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.

Dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.

Tuo pačiu projektu J. Razma siūlė atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.