Tačiau komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti reikalavimo, kad mažomis aukomis negali būti finansuojama daugiau kaip 10 proc. leistinų rinkimų išlaidų.

„Fiziniam asmeniui, aukojančiam mažą auką, nereikia deklaruoti pajamų bei turto ir taip įrodyti, kad turėjo pakankamai legalių pajamų aukai suteikti. Iniciatoriaus siūloma nuostata – atsisakyti ribojimo, kad mažos aukos gali sudaryti iki 10 proc. savarankiško politinės kampanijos dalyvio išlaidų dydžio – gali sukurti situaciją, kai visa suma, paaukota politinės kampanijos dalyviui, bus paaukota mažomis aukomis, o tai reiškia, kad visa to dalyvio politinė kampanija gali būti finansuojama neaiškios kilmės lėšomis“, – konstatavo komitetas.

Anot jo, šio saugiklio nereikėtų atsisakyti.

Pakeitimus inicijavusi grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų teigia, kad 10 proc. lubos „nepagrįstai riboja ir apsunkina lėšų sutelkimą rinkimų kampanijoms finansuoti“.

„Pavyzdžiui, vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltam kandidatui didžiausias rinkimų kampanijos išlaidų dydis, kurį jis gali finansuoti mažomis aukomis, yra apie 2000 eurų. Be to, toks nepagrįstai griežtas reguliavimas galimai skatina rinkimų kampanijų dalyvius finansavimą gauti iš kitų, neretai įstatymu draudžiamų, šaltinių“, – teigia projekto iniciatoriai.

Artimiausi eiliniai rinkimai vyks 2019 metais.