„Prieš 30 metų, sausio 11–13 dienomis, taikūs ir beginkliai piliečiai suskubo ginti Lietuvos ir stojo prieš sovietų tankus ir ginkluotus karius. 14 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeista, tūkstančiai iki šiol gydosi širdyje ir sieloje atsivėrusias žaizdas. Deja, laikas gydo ne visas žaizdas – sukeltoms traumoms įveikti reikalingos ir valstybinių institucijų pastangos“, – teigia P. Kuzmickienė.

P. Kuzmickienė sako, kad Nepriklausomybės gynėjai ir kiti nukentėjusieji nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir vėliau vykdytos SSRS agresijos – tai žmonių grupė, kuri patyrė specifines traumas. Šalia fizinių sužeidimų ne ką mažiau svarbūs ir psichologiniai padariniai.

„Iki šiol itin mažai dėmesio buvo skirta šių asmenų savijautos analizei ir trauminės patirties įveikai psichologiniu aspektu. Tiek sužaloti Nepriklausomybės gynėjai, tiek žuvusių gynėjų artimieji vis dar patiria pasikartojančius trauminės patirties vaizdinius. Deja, iki šiol 1991 m. sausio įvykius išgyvenusiems ir nukentėjusiems asmenims ar jų giminaičiams nebuvo pasiūlyta jokia potrauminiams sutrikimams įveikti reikalinga pagalba“, – komentavo Seimo narė.

Deja, iki šiol 1991 m. sausio įvykius išgyvenusiems ir nukentėjusiems asmenims ar jų giminaičiams nebuvo pasiūlyta jokia potrauminiams sutrikimams įveikti reikalinga pagalba.

„Prašau ministrų apsvarstyti socialines ir sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo galimybes, kurios būtų skirtos Nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenims“, – kreipimąsi komentavo Seimo narė.

Beje, šią savaitę posėdžiavusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, nutarė siekti įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą asmenims, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, nurodytu laikotarpiu dalyvavusiems organizuotose struktūrose. Komisija siūlo visuomeninėms organizacijoms registruoti asmenis, turinčius dokumentus ar faktinius įrodymus, iki kol bus priimti teisės aktai.

Anot komisijos pirmininko prof. dr. Valdo Rakučio, siekiant įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą, gali būti susidurta su autentifikavimo problemomis, todėl planuojama sudaryti autoritetingą komisiją archyvinių dokumentų būklei nustatyti ir konkretiems atvejams ištirti.