Skvernelis: Lietuvai reikėtų pagalvoti apie planus B ir C Pereiti į pagrindinį turinį

Skvernelis: Lietuvai reikėtų pagalvoti apie planus B ir C

2025-02-24 21:17 klaipeda.diena.lt inf.

Į naująjį Vokietijos kanclerį Frydrichą Mercą nukreiptos ne tik vokiečių akys. Viliamasi, gal F. Mercas taps dabar taip trūkstamu visos Europos lyderiu. Apie Europos saugumą F. Mercas jau pasakė daug – kad su Donaldu Trumpu NATO nebėra tokia, kokia buvo, o Europa nebegali būti garantuota, jog Jungtinės Valstijos padės gintis. Tai ypač svarbu prie pat Rusijos esančioms šalims, tokioms kaip Lietuva, praneša LNK.

Skvernelis: Lietuvai reikėtų pagalvoti apie planus B ir C
Skvernelis: Lietuvai reikėtų pagalvoti apie planus B ir C / LNK stop kadras

„NATO, kaip kolektyvinio saugumo garantas, yra itin svarbus ir esminis veiksnys. Tačiau kiek jis gali suveikti – šiandien tikrai pagrindo abejoti nėra, kad nesuveiks“, – tikino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis

Vis dėlto S. Skvernelis siūlo Lietuvai pradėti galvoti ir apie atsarginius planus.

„Reikia turėti ir planą B, ir planą C. Kalbant apie kitus planus, manau, kad Baltijos valstybės arba valstybės, kurios supa Baltijos jūrą, turėtų turėti gynybinę alternatyvą, nekonkuruojančią su NATO“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad glaudesni gynybos planai su Baltijos jūros šalimis yra natūralūs ir neišvengiami.

„Pulti į panikos režimą tikrai nereikia, tačiau stipresnis regioninis bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių yra visiškai logiškas, nes būtent mes geriausiai matome ir jaučiame Rusijos veiksmus Ukrainoje. Todėl čia galime būti tik NATO stiprybės šaltinis“, – teigė G. Paluckas.

Skandinavijos ir Baltijos šalių ministrai, minėdami trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, skelbia bendrą poziciją.

„Esame aštuonios mažos šalys, tačiau esame antras didžiausias karinės įrangos tiekėjas Ukrainai po Jungtinių Valstijų. Jei visi sektų tokiu pavyzdžiu, Ukraina turėtų pakankamai jėgų. Tai ir yra signalas, kurį norime pasiųsti“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

„Agresorius Rusija vykdo agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. Ukraina yra auka, todėl turime jai padėti – tai mūsų pareiga. Labai griežtai pasisakome už sankcijų griežtinimą ir už įšaldyto turto konfiskavimą Ukrainos reikmėms“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Praėjusią savaitę Vilniuje lankėsi buvę D. Trumpo komandos nariai iš pirmosios jo kadencijos. Jie teigė, kad Baltijos ir Skandinavijos šalys yra naujoji Europa, kuri šiuo kritiniu metu turi perlaužti senosios Vakarų Europos požiūrį į gynybą.

„Manau, artimiausiomis dienomis matysime dar glaudesnę naujosios Europos šalių koordinaciją“, – pabrėžė buvęs D. Trumpo specialusis pasiuntinys Marshall Billingslea.

Amerikiečių nuomone, tai neprieštarauja NATO, o tik jį sustiprina.

„Oro gynybos raketos yra labai brangūs pajėgumai, todėl regioninis bendradarbiavimas ir dalijimasis pajėgumais yra ateities kelias“, – tikino „The Heritage Foundation“ atstovas James Jay Cerafano.

Bet prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai sakė, kad kelioms NATO šalims dabar pradėti tartis dėl atskirų saugumo garantijų būtų labai pavojingas NATO ardymo kelias.

Iš kaimyninių šalių Lietuvos saugumui svarbiausia yra Lenkija, tačiau būtent iš Lenkijos sulaukiama mažiausiai aiškumo ir viešų pareiškimų. Lenkai glaudžiausiai bendradarbiauja su amerikiečiais ir, panašu, vis dar laikosi nuostatos, kad karo atveju gintų tik save, neperžengdami Lenkijos sienų. Pernai Vilniuje lankęsis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tarsi bandė išsklaidyti Lietuvos abejones, teigdamas, kad Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju yra nediskutuotinas.

Vis dėlto buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad su lenkais dar reikia dirbti.

„Dirbame, dirbome ir dirbsime šiuo klausimu, kad šie apribojimai išnyktų iš gynybos planavimo. Reikia pripažinti, kad kai kurios šalys turi tokius apribojimus, gali juos taikyti arba ne, bet juos turi“, – teigė L. Kasčiūnas.

Paprasčiau tariant, lenkai pasilieka teisę spręsti ne tik, ar siųsti savo karius į Lietuvą, bet ir kaip leisti naudoti Lenkijos kelius bei geležinkelius Vakarų Europos šalims, perdislokuojant pajėgas į Lietuvą.

„Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, turime ne vieną bendrą gynybos planą, dėl to galit net neabejoti“, – tvirtino G. Paluckas.

„Mažuoju NATO“ Europoje jau seniai vadinamas kitas šalių klubas – Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF). Jos jungia Baltijos ir Skandinavijos šalis, taip pat Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. JEF tikslas – išlaikyti parengtas 50 tūkst. karių pajėgas ir siųsti jas į krizės vietas nelaukiant, kol visas NATO aktyvuos penktąjį straipsnį.

Kai Baltijos jūroje pradėjo trūkinėti kabeliai, būtent JEF formatas greičiau nei NATO pasiuntė patruliuoti laivus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra