„Turėtų pirmiausiai patys socialdemokratai apsispręsti ir pasakyti: viskas, mums Gintautas Paluckas yra problema ir mes keičiame, matyt, ne tik kad premjerą, bet ir partijos pirmininką. O tada jau ir žiūrėtume, kas ir kaip formuotų tą koaliciją“, – trečiadienį interviu Eltai teigė S. Skvernelis, akcentuodamas, jog tokiu atveju valdžioje vyktų ne, jo žodžiais tariant, automatiniai, bet gerokai didesni pokyčiai.

„Nuo nulio pradėtume, nes G. Palucko pavardė yra įrašyta koalicijos sutartyje. Vadinasi, jeigu kažkas pasikeičia, viskas prasideda nuo balto popieriaus lapo ir socdemams reikėtų galvoti, kaip formuoti valdančią daugumą“, – dėstė jis.

Vis tik, ar savo ruožtu politiko vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tebemato G. Palucką Vyriausybės vadovo rolėje, S. Skvernelis neatsako – tvirtina, kad mažųjų koalicijos partnerių vertinimai „nebūtų vietoje ir laiku“.

„Kai jie (socialdemokratai – ELTA) apsispręstų, tą savo apsisprendimą aiškiai išsakytų – tai, matyt, ir prezidentas, ir koalicijos partneriai tam tikrą vertinimą padarytų“, – nurodė jis.

Vertindamas nebe pirmą savaitę girdimus premjero pasiaiškinimus dėl vis naujai iškylančių praeities istorijų, S. Skvernelis leido suprasti, kad sprendimas skirti kadaise teistumą turėjusį socialdemokratą ministru pirmininku nebuvo geras.

„Išties, kalbant apie visą istorijos pradžią, didžiausia problema buvo tai, kad po rinkimų pasikeitė socdemų pozicija dėl kandidato (į premjerus – ELTA). Tai pirmas dalykas. Antra: prie visos pagarbos ir kolegoms, ir partneriams, ir Gintautui, visgi, su tokia gyvenimo klaida, kuri buvo padaryta (…) – nemanau, kad tokie asmenys turėtų būti skiriami į tokias pareigas. Bet tai jau buvo padaryta“, – dėstė jis, akcentuodamas, jog istorijai tęsiantis ir trikdant darbus, situaciją gali tekti aptarti ir koalicinėje taryboje.

Ekspremjeras dabartiniam ministrui pirmininkui neprognozuoja lengvos ateities net ir tokiu atveju, jeigu teisėsaugos pradėti ikiteisminiai tyrimai baigtųsi jo naudai. Pasak S. Skvernelio, toliau dirbti Vyriausybėje žmogiškai bus sudėtinga.

„Būtų sudėtinga darbuotis ir tikrai ramiai darbuotis nepavyks, nes kiekvienu atveju ir prie kiekvienos istorijos, svarstomo klausimo opozicija visą laiką ras, ką paminėti, kokį nors epizodą iš tų visų istorijų. Tai bus sudėtinga. Jeigu taip ir būtų, tai bus pačiam žmogui sudėtingas laikotarpis“, – sakė parlamento vadovas.

– Prieš kurį laiką „Nemuno aušros“ atstovų pasiteisinimus, kodėl jie nebalsavo dėl nacionalinių sankcijų, vadinote „vartymusi iš vieno naminio paukščio“. Ar ši frazė, jūsų akimis, tinka ir Gintauto Palucko skandalų epopėjai bei premjero pasiaiškinimams?

– Ne, aš tokios frazės neminėčiau, bet premjero komunikacija iš tikrųjų, matyt, šlubuoja. Ir aš puikiai suprantu, dėl kokių priežasčių. Tikrai būna pikta, kai tave pradeda klausinėti apie gyvenimo laikotarpį, kai tu net nebuvai politikoje, nebuvai viešas asmuo. Bet tokia, deja, yra ypatingai ministro pirmininko dalia – kad tie klausimai kartais ir nemalonūs, ir išveda iš kantrybės, ir tiesiog argumentų nežinai (...). Bet visi mes tą etapą, aišku, ne tokį, bet praėjome.

Bet kartais reikia susikaupus tas visas istorijas paimti ir atsakyti. Yra dokumentai, juos galima susirasti, kai kurie, aišku, bus neišlikę, bet daugelį dalykų, kas susiję ypatingai su tais sandoriais – taigi šie dokumentai išlieka, niekur nedingsta. Tai man atrodo, kad tai... Aišku, negaliu patarti, kiekvienas pasirenka pats. Bet gal sukviestų jus visus (žurnalistus – ELTA) į vieną kokią nors patalpą, paskirtų laiko, kiek tik reikės (atsakyti į klausimus – ELTA).

– Taip sakant, premjeras turėtų atsistoti viešai ir atsakyti į visus klausimus, o ne kažkaip per patarėjus ar kitaip?

– Nežinau, žinokit. Sakau – aš negaliu moralizuoti ir sakyti, kaip čia geriau būtų daryti. Bet man atrodo, kad jau tokia situacija, kai reikėtų paimti, užsidaryti patalpoje su žiniasklaida ir padaryti ilgą pokalbį. Paskui, matyt, gimtų reportažų, interviu, visa kita ir gal daugybė tų klausimų jau būtų ir atsakyti. (...) Tiems, kam tokių klausimų kyla, tokie atsakymai irgi padėtų, galbūt ir nuimtų tą visą foną, kuris dabar tikrai nėra geras.

– Viena naujausių skandalų epopėjos dalių – premjero pamiršta Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti žala vadinamoje „žiurkių byloje“, tą jis padarė tik liepos pradžioje. Kas kaltas šioje situacijoje?

– Pirmiausiai, tai pats Gintautas yra kaltas, nes tu vis tiek žinai, kad yra priteistas civilinis ieškinys. Čia tas lietuviškas posakis, kad skola ne rona, ne žaizda – neužgis. Ir jeigu tu dar ypatingai ruošiesi dalyvauti ir dalyvauji politikoje, tai tokius dalykus reikia pasižiūrėti. Tai akivaizdu, valstybė iš esmės niekada nepalieka savo skolininkų likimo valiai. Kodėl institucijos, kurios atsakingos yra už išieškojimą savivaldybės ir valstybės naudai, neatliko savo pareigų – tai čia yra mistika. Tikrai sunkiai suvokiamas dalykas, aš neįsivaizduoju. (...) Tai turi būti tiesiog elementari higiena, priminimai ir visa kita.

Dabar prasidėjo įvairios interpretacijos – tai buvo baudžiamojo poveikio priemonė ar ne. Reikia grįžti, vėlgi, į tuos laikus ir tuo metu veikiantį Baudžiamąjį, Baudžiamo proceso kodeksus ir, visgi, buvo kitokia situacija. Tada buvo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Bet vis tiek tai yra skola, skolą reikia tiesiog sumokėti. Ir kodėl tai nepadaryta? Manau, kad tai tiesiog premjero pralaidumas.

– Užsiminėte apie diskusijas, ar tai baudžiamojo poveikio priemonė, ar pagal civilinį ieškinį priteista atlyginti žala. Sakote, kad tai antrasis variantas. Tad sutiktumėte su mintimi, kad iš esmės nėra pagrindo kelti klausimą, ar 2024 spalį G. Paluckas teisėtai dalyvavo Seimo rinkimuose?

– Ne, visą laiką yra pagrindas. Ypač teisininkų bendruomenei. Žinote, irgi yra posakis – du lietuviai, trys partijos. Bet lygiai tas pats tinka – trys teisininkai, penkios nuomonės. Ši diskusija turi prasmę, bet kai kurios tiesiog yra iš natūralaus teisinio ginčo arba teisinių nuomonių apsikeitimo, kiti tai daro politiškai angažuotai. Tai apie tuos teisininkus nenoriu net ir kalbėti. Bet tos nuomonės yra įvairios ir, visgi, man atrodo, kad tie, kas užsiima teise ir analizuoja teiseną, neplaka baudžiamosios teisės su civiline teise į viena. Į vieną lėkštutę nesudeda. Ir man atrodo – net neatrodo, jeigu buvo kandidatavimas patvirtintas ir leistinas, tai jis ir yra teisėtas. Ar buvo kokios nors abejonės dėl to, ar čia dar reikia kokių nors sprendimų – man atrodo, yra elementarūs dalykai ir teisininkai, to paties Aukščiausiojo Teismo teisininkai galėtų tą labai paprastai paaiškinti.

– Premjeras atsiprašė, susimokėjo delspinigius, sako – neieškokime kaltų, pats apsižioplinau. Ar G. Paluckas bent jau šiame, sakykime, skandalo epizode galutinai išpirko kaltę?

– Na, bent jau pasakė taip, kaip yra – ar apsižioplinimas buvo, ar aplaidumas tai buvo, nesvarbu dabar, kaip pavadinsi, bet tai yra faktas. (...) Bet, aišku, svarbiausia, kad yra sumokėta, nors ir gerokai pavėluotai. Antra – delspinigiai sumokėti, tai irgi yra tam tikras poveikis už žioplumą. Bet man atrodo, kad premjeras nuoširdžiai paaiškino.

Ar patikės žmonės, ar ne – kitas klausimas, nes čia yra jautrus klausimas visiems. Tik pabandyk nesumokėti sąskaitos, porą dienų pradelsti – gauni priminimus net iš privačių išieškotojų, o jeigu dar kažką pradelsi, tai prasideda blokavimai, grasinimai ar panašūs dalykai. Tai žmonės į tai labai jautriai reaguoja. Juo labiau – kalbant apie mūsų visuomenę, yra daugybė žmonių, kurie šitą problemą turi. Ir matote, žiūrėkite – va, kaip čia taip, tiek metų dar nemokėjo.

– Kalbant apie visus pastarųjų kelių mėnesių atvejus, kada į viešumą iškelti vienokie ar kitokie klausimai dėl premjero verslo, jo ryšių, tam tikrų sprendimų praeityje – tiek prezidentas, tiek ir koalicijos partneriai kartoja, kad iš esmės reikia sulaukti pradėtų ikiteisminių tyrimų pabaigos ir tada, maždaug, žiūrėsime. Bet ką pastebi opozicijos atstovai, apžvalgininkai – jie stebisi, kodėl kalbant apie premjerą nekeliamas moralės ir politinės etikos klausimas?

– Manau, čia yra keli aspektai. Opozicijoje esančios partijos, kai jos yra opozicijoje, jos visą laiką šį klausimą labai aiškiai kelia. Aš prisimenu, kai konservatoriai klausinėjo, sakydavo – teisinę atsakomybę atskirkime nuo politinės ir moralinės. Bet kai jie keturis metus buvo valdžioje, tai net tyrimų neleisdavo pradėti. Aš kalbu ir apie Antikorupcijos komisijos tyrimus, kurie buvo susiję su korupciniais skandalais, kurie purtė tuometinę valdančiąja daugumą, arba laikinąsias tyrimų komisijas (...). Tai pasikeičia kas keturi metai vertinimas.

Pirmiausiai turėtų būti socialdemokratų partijos apsisprendimas – ar ji vis dar mato Gintautą Palucką ministro pirmininko pareigose.

Išties, kalbant apie visą istorijos pradžią, didžiausia problema buvo tai, kad po rinkimų pasikeitė socdemų pozicija dėl kandidato (į premjerus – ELTA). Tai pirmas dalykas. Antra: prie visos pagarbos ir kolegoms, ir partneriams, ir Gintautui, visgi, su tokia gyvenimo klaida, kuri buvo padaryta (…) – nemanau, kad tokie asmenys turėtų būti skiriami į tokias pareigas. Bet tai jau buvo padaryta.

Dabar man atrodo, kad reikia laukti ir tų teisinių vertinimų. O dėl viso kito, tai pirmiausiai turėtų būti socialdemokratų partijos apsisprendimas – ar ji vis dar mato Gintautą Palucką ministro pirmininko pareigose. Ir kai jie apsispręstų, tą savo apsisprendimą aiškiai išsakytų – tai, matyt, ir prezidentas, ir koalicijos partneriai tam tikrą vertinimą padarytų.

– Norėjau klausti, ar jūs vis dar matote G. Palucką premjero pareigose, bet suprantu, kad jūsų vertinimas eitų jau tik po socialdemokratų ir Prezidentūros žodžio?

– Mes esame mažieji koalicijos partneriai ir tikrai norisi, kad pirmiausiai kolegos apsispręstų. Pati socdemų partija. Tai mūsų išankstinis vertinimų darymas, matyt, irgi nebūtų vietoje ir laiku.

Aišku, prezidento nuomonė yra labai svarbi. O visi kiti pokyčiai, kurie jeigu ir įvyktų (ar tai įvyks – sunku pasakyti) – na, jie viską keistų iš pradžių. Nuo nulio pradėtume, nes G. Palucko pavardė yra įrašyta koalicijos sutartyje. Vadinasi, jeigu kažkas pasikeičia, viskas prasideda nuo balto popieriaus lapo ir socdemams reikėtų galvoti, kaip formuoti valdančią daugumą. Arba opozicija, kuri turi, deja, labai nedaug balsų, (turėtų – ELTA) galvoti, kaip sugebėti perimti valdžią iš daugumos ir grįžti nepraėjus metams atgal į valdžią, kaip suformuoti Vyriausybę. Čia tiesiog toks klausimas.

– Jeigu nutiktų toks scenarijus, apie kurį jūs kalbate – kad, visgi, reikėtų socialdemokratams iš naujo ieškoti premjero, kad tai aprėptų ir platesnius pokyčius, sakykime, dėl koalicinės sutarties, dėl Vyriausybės kabineto. Jūs ne kartą labai kritiškai kalbėjote apie darbą su „Nemuno aušra“. Tad paklausiu taip: jeigu taip sukristų kortos ir socialdemokratai pradėtų visą valdžios formavimą iš naujo, jūs matytumėte tokios pat sudėties valdančiąją koaliciją? Socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ ir „aušriečiai“? Ar, visgi, tas trečiasis partneris turėtų būti kitas?

– Na, matote, tas trečias partneris ar ketvirtas partneris gali būti bet koks ir įvairus. Galbūt tai būtų visai kitokio pobūdžio dėlionė, bet kad tai nebūtų automatinis, mechaninis, veiksmas – žinote, viską persirašome ir toliau (dirbame – ELTA). Tai yra faktas.

– Kitaip sakant, socialdemokratams reikėtų labai nuodugniai įvertinti visus pokyčius ir pasižiūrėti, ar nekartojamos jau darytos klaidos?

– Visiems reikėtų labai vertinti. Lygiai taip pat ir opozicija – dabar irgi kalba apie tam tikrus veiksmus, bet visą laiką reikia klausti savęs, o kas bus po to? Ar, sakykime, Tėvynės sąjunga pasiryžusi eiti į koaliciją ir suformuoti stabilią daugumą su socialdemokratais?

– Na, matyt, sunkiai įmanomas scenarijus.

– Tėvynės sąjunga ir Liberalių sąjūdis turi lygiai 40 balsų. Tai jeigu dar paimtumėte tą frakciją Frankenšteiną, kuri save pasiskelbusi opozicijoje – yra tiktai 6 „valstiečiai“. Tai 46 balsai. Tai kaip suformuosi Vyriausybę?

– Jūs prieš suformuojant šią koaliciją matėte kaip galimą partnerį liberalus – socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis. Sakėte, kad norite dirbti su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

– Buvo turbūt situacija kitokia ir tas darbas opozicijoje, ypatingai Liberalų sąjūdžio – na, jis irgi rodo tam tikrus nuomonių išsiskyrimus, kur šiandien būtų labai sunku kalbėti. Aišku, viskas įmanoma, apie kažkokias galimybes (kalbėti – ELTA). Bet kalbant net apie gynybos klausimą, tai liberalų, deja, pozicija buvo deklaruojama viena, bet veiksmais, balsavimais Seime daroma visiškai atvirkščiai. Tai jų darbas opozicijoje parodė, kad susitarti būtų galbūt sudėtingiau, negu buvo galima tą padaryti prieš formuojant koaliciją.

Bet čia, matyt, klausimas labai hipotetinis. Apie tai turi galvoti visos partijos, kurios vienokius ar kitokius veiksmus daro. Nes šiandien palikti šalį su kažkokia tai neapibrėžta situacija būtų sudėtinga. Dėl to opozicijos elgesys yra visiškai suprantamas ir turbūt kiekviena opozicija tokioje situacijoje taip ir elgtųsi, nes tikrai yra už ką kirsti ministrui pirmininkui, Vyriausybei ir tikrai čia būtų naivu sakyti, kad to neišnaudotų. Bet visą laiką reikia galvoti apie pasekmes ir koks būtų antras žingsnis. Ir politikai apie tai taip pat turi svarstyti – variantus B, C ir taip toliau.

– Atrodo, kad to svarstymo atsiranda. Vakar LRT „Dienos temoje“ socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis įvardijo ne vieną pavardę kaip alternatyvą G. Paluckui. Nuskambėjo Juozo Oleko pavardė. Ir šiandieną „Žinių radijui“ J. Olekas pareiškė, kad, esant reikalui, jis būtų pasirengęs perimti Ministrų kabineto vadovo vairą. Kaip jums būtų toks planas B?

– Aš nežinau. Aš sakau, kad pirmiausiai turėtų socialdemokratai patys apsispręsti ir pasakyti: viskas, mums yra Gintautas Paluckas problema ir mes keičiame, matyt, ne tik kad premjerą, bet ir partijos pirmininką. O tada jau ir žiūrėtume, kas ir kaip formuotų tą koaliciją.

Bet dar kartą pabrėžiu – tai nebūtų mechaninis ir labai paprastas veiksmas, tikrai nebūtų. Bent jau mūsų atžvilgiu, mes tikrai svarstytume visus variantus – ir planą B, ir C, nes tiesiog ta koalicijos sutartis nustotų galioti ir mes nebūtume jos saistomi.

– Bet kokie yra galimi tie demokratų „Vardan Lietuvos“ planai B ar C? Nes, atrodo, yra tik du variantai: arba eiti į koaliciją, kurioje dominuos socialdemokratai, arba neiti į koaliciją. Ar dar yra kažkokių planų C ir D?

– Jūs tikrai teisingai pasakėte, nes Seime darbas galimas arba daugumoje arba opozicijoje. Na, gali būti ir ne daugumoje, bet nepasiskelbęs opozicija. Bet apie tai aš tikrai nesvarstau ir nekalbu, nes tai – ne mano sprendimas. Mes tikrai tokius sprendimus darome solidariai, kolektyviai, turime savo partijos valdybų organus, frakciją. Ir tai būtų, vėlgi, sprendimai, kurie būtų labai daug diskutuoti ir prieš koalicinės sutarties sudarymą.

Vėlgi, reikia visą laiką žiūrėti į priekį, ko mes vienokiu ar kitokiu atveju norime. Kartais atrodo, kad net ir ši Vyriausybė suformuota plačios koalicijos pagrindu, kurioje yra ir Tėvynės sąjungos atstovai Ministrų kabinete, ir Laisvės partijos atstovai.

– O ką jūs čia turite omeny?

– Turbūt pažiūrėkime į atskirų žmonių biografijas, kas buvo kokiose politinėse jėgose.

– Apie Povilą Poderskį kalbate.

– Viceministrų sluoksnį pažiūrėkime. Yra žmonių, kurie sėkmingai ir dešinėje Vyriausybėje dirbo, ir dabar darbuojasi. Tai ar mes turime tokią plačią vaivorykštinę koaliciją? Tai formaliai ir įvardinkime, kas su ja bus. Arba tiesiog neturėtų būti taip, kad yra atskiros ministerijos, kurios, man atrodo, plaukia ne bendrai su Vyriausybe (...).

– Grįžkime dar prie premjero situacijos. Prezidentas premjerui kelia paprastą klausimą – ar tai jau viskas? Žurnalistai skelbia, kad, matyt, ne – viešina ir naujus duomenis, ir su jumis susijusius, apie 2008 m. kartu su verslininku Dariumi Vilčinsku vykusią kelionę į Baltarusiją. Jūs jau tai komentavote.

Bet jeigu tai dar ne viskas, jeigu į viešumą ir toliau kils abejotinos premjero praeities detalės, jeigu ir toliau, kaip pripažįsta ir patys socialdemokratai, dėl skandalų bus trikdomas darbas – kiek tai gali tęstis? Ar yra kažkokios ribos, kada mažieji koalicijos partneriai nelauktų socdemų žodžio ir pasakytų, pasinaudojant garsia prezidento fraze – gana yra gana?

– Pirmiausia dėl to, ką jūs paminėjote. Dabar bandoma naudoti duomenis – deja, neaišku, iš kur jie gauti, aš tikrai nenoriu įtarti, kad didžiai gerbiamas A. Tapinas pasinaudojo Baltarusijos KGB turima informacine sistema ir 2008 metų duomenų baze, kurią kontroliuoja ir disponuoja Baltarusijos saugumo tarnybos, tai, matyt, iš kažkur kitur gauta. Bet ne tiek svarbu. Bet noriu tiesiog priminti, nes čia daugelis, matyt, ir jūsų skaitytojų dar nebuvo gimę tuo metu, kai tai buvo – tai noriu priminti, kad 2009-201ą metais ministras pirmininkas Andrius Kubilius lankėsi Baltarusijoje, susitiko su Aliaksandru Lukašenka, su ministru pirmininku. Tą patį darė oficialaus vizito nuvykusi D. Grybauskaitė. A. Lukašenka buvo ne kartą atvykęs į Lietuvą. Tai tuo metu buvo visiškai kita situacija. (...) Tų vizitų buvo daug, jie buvo pakankamai dažni ir buvo skatinama bendradarbiauti – ypatingai tarp teisėsaugos institucijų, nes kriminalas neturi politinio atspalvio. Ir tas buvo pakankamai sėkmingai daroma – juo labiau, kad tuo metu net ir tikros Baltarusijos vidaus reikalų sistemos struktūros norėjo pokyčių ir žiūrėjo į Vakarų pusę.

Bet čia atmeskime, tai yra asmeniniai dalykai, asmeninės kelionės, kur kas važiavo, turbūt neturėtų čia dabar jaudinti. Juo labiau, kad tuo metu turbūt niekas neįžvelgė, kad važiavo į futbolo rungtynes būsimas premjeras G. Paluckas.

– Du būsimi premjerai.

– Du būsimi premjerai, taip. Tai, man atrodo, (tokia informacija ir interpretacija – ELTA) diskredituoja visus tyrimus, kuriuos daro žurnalistai.

O toliau – kada gana yra gana – tai tikrai matosi, kad nuovargis yra jaučiamas. Ir vis tiek reikės rudenį grįžti prie konkrečių darbų. Ir jeigu tiems darbams tas fonas trukdys – panašu, kol kas trukdo – tai, aišku, tas pokalbis turės būti vienokia ar kitokia forma ir koalicijos taryboje.

– Apskritai vertinant visus tuos epizodus – dėl lengvatinės ILTE paskolos iš dalies premjerui priklausančiai įmonei, dėl vystyto verslo su verslininku ir taip pat jūsų bičiuliu Darijumi Vilčinsku, dėl įsigyto būsto, dėl pavėluotai atlygintos žalos... Vertinant ne atskirus epizodus, bet žiūrint į bendrą vaizdą – ar jums nesusidaro įspūdis, kad, kai pasakė vienas žurnalistas, G. Paluckas yra žulikavotas žmogus?

– Aš tikrai nenoriu jokių etikečių klijuoti, nes etiketės klijuojamos žmonėms – ir ypatingai verslininkams. Aš nesuprantu, nes klijuojamos etiketės žmonėms, kurie nėra nei teisti, nei bausti, nei įsivėlę į kriminalines istorijas, nei kažką pavogę ar kažkam kitaip apgavę. Sugalvojame, prikabiname etiketę ir ji po to keliauja per gyvenimą. Tai vienas aspektas.

Kalbant apie turto įsigijimo aspektus – kaip minėjau, labai lengva viską paimti ir patikrinti, kadangi tai yra registruojamas nekilnojamas turtas ir matosi visi sandoriai, viskas yra. Tai čia situacija yra paprasta. Tais tarpais, kada nebuvo G. Paluckas nebuvo politikoje, jis, kaip privatus asmuo, matyt irgi turėjo kitokių planų – bandė tapti verslininku. Sėkmingai, nesėkmingai – čia kitas klausimas. Bet vienas dalykas iš šitos istorijos, matyt, paprastas – visgi, verslas ir politika, deja, yra sunkiai suderinami. Ir čia ne pirmas pavyzdys, kada atsiranda įvairios problemos. (...) Tai tiesiog faktas tas, kad jeigu tu politikoje, tai būk politikoje. Jeigu tu versle, tai būk versle. Ir šiuos dalykus suderinti, na, vis tiek bus labai sunku. Ypatingai, jeigu tu esi vykdomojoje valdžioje ir dar aukščiausioje pozicijoje.

– Jeigu vykstantys ikiteisminiai tyrimai pasibaigtų Vyriausybės vadovo naudai, jeigu jis nukirstų savo ryšius su verslu – ką G. Paluckas ir kalba, pažadėjęs perduoti turimas akcijas teisininkų kontoroms – jūsų manymu, premjeras galėtų toliau ramiai dirbti Vyriausybėje, ar, visgi, reputacija yra jau per daug dėmėta?

– Būtų sudėtinga darbuotis ir tikrai ramiai darbuotis nepavyks, nes kiekvienu atveju ir prie kiekvienos istorijos, svarstomo klausimo opozicija visą laiką ras, ką paminėti, kokį nors epizodą iš tų visų istorijų. Tai bus sudėtinga. Jeigu taip ir būtų, tai bus pačiam žmogui sudėtingas laikotarpis.