Juos partijų atstovai laimėjo vienmandatėse apygardose. Abi politinės jėgos pirmajame rinkimų ture neperžengė 5 proc. slenksčio ir į parlamentą nepateko.

Vienmandatėse apygardose mandatus antrame ture iškovojo Socialdemokratų darbo partijos atstovai Andrius Palionis, Jonas Pinskus ir Zigmantas Balčytis. 

LLRA vienmandatėse apygardose pirmame ture laimėjo Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič, o antrame – Rita Tamašunienė.

Su 4,8 proc. rinkėjų balsų Lenkų rinkimų akcija partijų rikiuotėje liko septinta, o socialdarbiečiai su 3,17 proc., – aštunti.

Pirmieji rinkimai socialdarbiečių mandatais neapdalino

Antrajame ture vienmandatėse apygardose dėl patekimo į parlamentą varžėsi keturi socialdarbiečiai, o konkurentus pavyko įveikti trims.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius (35,19 proc.) Jonavos apygardoje pralaimėjo socialdemokratui Eugenijui Sabučiui (64,81 proc.).

Dainavos apygardoje žemės ūkio ministras A. Palionis (60,45 proc.) antrame ture įveikė socialdemokratę Jūratę Zailskienę (39,55 proc.).

J. Pinskus, gavęs apie 60,1 proc. rinkėjų balsų, laimėjo prieš konservatorių Valentiną Stundį (39,8 proc.)

Su socialdarbiečiais Seimo nario mandato Šilutės apygardoje siekė partijai nepriklausantis Z.  Balčytis. Jis laimėjo (62,40 proc.) prieš konservatorę Sandrą Tamašauskienę (37,60 proc.) ir pateko į Seimą.

Su „valstiečiais“ į Seimo rinkimus nuėjo dar du buvę socialdarbiečių frakcijos nariai Antanas Vinkus, Kuršo apygardoje įveikęs (61,1 proc.) konservatorių Juozą Mažeiką (38,9 proc.), bei iš partijos pasitraukusi Rimantė Šalaševičiūtė. Ji vienamandatėje apygardoje į antrą turą nepateko, bet į Seimą pateko „valstiečių“ sąraše. 

Valdantieji „valstiečiai“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba  liepos 10-ąją paskelbė nutraukią susitarimą su socialdarbiečiais dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo.

Socialdarbiečiai Seimo vienmandatėse apygardose buvo iškėlę 50 kandidatų. Dėl mandato varžėsi du ministrai. Užsienio reikalų ministras nepartinis Linas Linkevičius Pasaulio lietuvių apygardoje liko trečias.

Socialdarbiečiai susiformavo, kai 2017 metų rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ ir frakcija suskilo.

Nuo 2017-ųjų  spalio vidurio parlamentinė grupė pavadinta Socialdemokratų darbo frakcija, netrukus sukurta to paties pavadinimo partija.

Į Seimą nepatekęs ir Fabijoniškių apygardoje per pirmą turą šeštas likęs G. Kirkilas žadėjo, kad socialdarbiečiai kaip partija išliks ir dalyvaus 2024  metų rinkimuose į Seimą. Jo skaičiavimais, dabar partijoje yra apie 4 tūkst.  narių.

Dabar frakcijoje dirba 11 narių.

Lenkų rinkimų akcija mandatų gavo mažiausiai per pastaruosius 8 metus

Seime dirbs trys LLRA-KŠS atstovai: per pirmąjį turą parlamentarų mandatus užsitikrino Č.  Olševskis ir B. Petkevič.

Į antrąjį turą patekusioms dviem šios partijos kandidatėms teko susidurti su konservatorių atstovais ir joms sekėsi skirtingai. Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė (57 proc.) varžovą Justą Džiugelį (43 proc.) įveikė, o Romualda Poševeckaja (36,39 proc.) nusileido Monikai Navickienei (63,61 proc.). 

Po rinkimų pirmojo turo partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė prisiimantis atsakomybę dėl nesėkmingo pasirodymo rinkimuose, bet abejojo, ar partija priims jo atsistatydinimą.

Jie yra kreipęsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje. Partija teigia, kad dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime 1990–1992 metais Lenkų frakciją sudarė 8 parlamentarai. Po tiek pat Seimo narių LLRA-KŠS frakcijoje buvo 2012-2016 bei 2016-2020 metų kadencijose. 1992-1996 metais Lietuvos lenkų sąjungos frakcijoje dirbo keturi parlamentarai, 2008-2012 metais ši politinė jėga turėjo tris mandatus, 2000-2008 metais – po du, o 1996-2000 metais – vieną.

Per 1996-2012 metų kadencijas partija frakcijos subūrusi nebuvo.

Dabar frakcijoje dirba aštuoni nariai.

V. Tomaševskis Seimo nariu buvo išrinktas dvi kadencijas, 2000-2008 metais, nuo 2009 metų iki dabar yra europarlamentaras.

LLRA-KŠS vadovu yra nuo 1999 metų.