„Valstietė“ Agnė Širinskienė, kurios siūlytos pataisos dėl papildomo partijų finansavimo kartu su lėšomis finansuoti krašto apsaugą sukėlė tikrą diskusijų audrą, Eltai teigė, kad laukiama, kol iš oficialaus vizito Japonijoje grįš premjeras Saulius Skvernelis. Dėl šių „socialdarbiečiams“ naudingu pataisų ketinta balsuoti šį antradienį.

ELTA primena, kad valdantieji jau kelis kartus nesėkmingai siekė priimti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ naudingas Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas. Tai pat nepavyko pirmuoju bandymu patvirtinti pataisas, numatančias, kad lėšos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP“ dotacijai būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP gynybai.

Opozicijai nesiregistravus balsavime, ankstesni valdančiųjų „valstiečių“ bandymai priimti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ naudingas partijų finansavimo įstatymo pataisas buvo nesėkmingi.

Ypač didelę kritikos bangą sukėlė rugsėjo 27 d. „valstietės“ A. Širinskienės įregistruota pataisa, numatanti, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP įsipareigojimus NATO. Opozicijai nesiregistravus balsavime, įstatymo priėmimas buvo atidėtas.

Iniciatyvos kritikai pastarąją iniciatyvą apibūdino kaip „valstiečių“ siekį bet kokia kaina užtikrinti apie 200 tūkst. eurų valstybės lėšų koalicijos partneriams. Anot jų, „valstiečiai“ nesąžiningai sutapatino siaurus partinius interesus su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

A. Širinskienės iniciatyvai nepritaria ne tik opozicija, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, projektai, numatantys partijų finansavimą ir krašto gynybos finansavimą neturėtų būti tapatinami.

Į Seimo pirmininką, prašydamas į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją grąžinti A. Širinskienės teiktą įstatymo projektą, kreipėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatorius aiškino, kad skolintis norint užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus gynybai būtina, tačiau mėginimas kartu skolintis ir partijų finansavimui primena politinę korupciją.

Premjeras S. Skvernelis techniniu sprendimu laiko opozicijos kritikuojamas pataisas dėl skolinimosi, tačiau kartu yra užsiminęs, kad jeigu nebus leista pasiskolinti partijai lėšų, ši liks be valstybės dotacijos.

Poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.