Socialdemokratai neremia „darbiečių“ iniciatyvos dėl partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho reabilitavimo, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jis tikisi, kad daugiau tokių teikimų Seimo Žmogaus teisių komitete nebus.

„Aš negirdėjau, kad jie (komitetui priklausantys socialdemokratai - BNS) palaikytų, ir jie nė karto nebalsavo. Ir kiek aš žinau, tokie politiniai pareiškimai ar rezoliucijos neturėtų būti svarstomi komitetuose. Aš tikiuosi, kad daugiau nebebus tokių teikimų“, - antradienį žurnalistams Seime sakė A.Butkevičius.

Neeilinis Žmogaus teisių komiteto posėdis dėl sukčiavimu įtariamo V.Uspaskicho reabilitavimo vėl buvo paskelbtas antradienį, per pertrauką tarp plenarinių posėdžių. Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius siūlė visam Seimui priimti protokolinį nutarimą, kad tokio klausimo komitetas nesvarstytų, tačiau balsavimui siūlymas nebuvo teiktas.

Komiteto narys Vytautas Matulevičius irgi kreipėsi į parlamentarus, ragindamas „baigti farsą“ dėl siekių reabilituoti V.Uspaskichą per komitetą, Darbo partijos bylą įvardijant politine.

Vėliau komiteto posėdį nuspręsta atšaukti. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Leonardas Talmontas, taip nusprendė patys posėdžio iniciatoriai.

Neeilinį Žmogaus teisių komiteto posėdį dėl V.Uspaskicho reabilitavimo nesėkmingai bandyta surengti pirmadienį, bet opozicijai pavyko sugriauti kvorumą. Šio komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė kelia versiją, jog neeiliniai posėdžiai šaukiami, nes į komandiruotę išvyko socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė. Ji vienintelė iš valdančiųjų komitete balsuodavo prieš tai, kad Darbo partijos įkūrėjo reabilitavimo klausimas būtų traukiamas į posėdžio darbotvarkę.

Pirmadienį neeiliniame komiteto posėdyje dalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, pakaitinė komiteto narė „darbietė“ Zita Žvikienė ir jos frakcijos kolega Gintaras Tamošiūnas, taip pat atėjo socialdemokratę Mariją Aušrinę Pavilionienę pakeitęs Eduardas Šablinskas.

Komiteto nariai maždaug 15 minučių laukė sveikatos apsaugos ministrę socialdemokratę Rimantę Šalaševičiūtę pakeisti galinčios Birutės Vėsaitės, tačiau ji posėdyje nepasirodė.

Grupė parlamentarų siūlo komiteto posėdyje svarstyti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Siūlomame rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“. Raštą pasirašo 45 Seimo nariai, tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.

Raštą, kurio preambulėje teigta, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla - politizuota, „darbiečių“ iniciatyva jau bandyta svarstyti Žmogaus teisių komitete, tačiau neužtekdavo balsų klausimą įtraukti į darbotvarkę.

Liberalės D.Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo partijos byla - politinė.

Tuo metu vienas rašto iniciatorių „darbietis“ G.Tamošiūnas tvirtina, jog tai nesąs klausimas dėl V.Uspaskicho reabilitavimo.

„ (...) tai nėra jokia reabilitacija, tai kreipimasis į komitetą dėl tam tikros darbo grupės sudarymo dėl teisės aktų pataisų“, - po neįvykusio posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė G.Tamošiūnas.

Grupės Seimo narių pasirašytame rašte siūloma inicijuoti darbo grupę dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, tačiau iš pradžių išvardijama, kodėl, parlamentarų vertinimu, Darbo partijos baudžiamasis procesas „yra galimai politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teise  ir laisves“. Vienas argumentų - proceso viešinimas, taip pat yra prisegti ir žiniasklaidos priemonių tekstai iš teismo posėdžių.

Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.

Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos Europos Parlamento nariu.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.